Anne Rice „Lestatas“

Pirmoji šiais metais perskaityta knyga - iš Vampyrų kronikų serijos. Pasidaviau antgamtiškoms jėgoms ar kaip čia? :-/

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 798, leidykla - „Obuolys“, originalus pavadinimas - The vampire Lestat, išleista 2010 m.

Anotacija: Šaltame žemės glėbyje penkiasdešimt metų pragulėjusį vampyrą Lestatą pažadina elektroniniai MTV kartos garsai ir vaizdai. Pakerėtas netoliese repetuojančios jaunos grupės „Satan`s Night Out“ jis pasišauna pelnyti pasaulinę šlovę ir nutraukti šimtametę vampyrų tylą.

Lestatas nedvejodamas ir su pasimėgavimu laužo pagrindines vampyrų taisykles: neišsiduok, kas esi, ir nepasakok apie kitus vampyrus. Dar daugiau – jis imasi vadovauti grupei ir išleidžia autobiografiją, kurioje pasakoja apie jauniausio markizo de Lionkūro sūnaus iš Overnė susitikimą su vampyru Magnusu, apie kelis klajonių ir išbandymų amžius, praleistus ieškant paaiškinimo siaubingam savo likimui, nemirtingo gyvenimo prasmės ir sielos draugų.

Mano nuomonė:  „Interviu su vampyru“ perskaičiau prieš maždaug 2 metus. Pamenu, kad sunkokai skaitėsi ir užvertus sakiau sau, jog tikrai nepulsiu iškart kitos dalies skaityti, reikia padaryti pertrauką. Na, taip gavosi, kad pertrauka gan nemaža išėjo, bet tiek to, geriau vėliau negu niekada, kaip sakoma :)

Matyt, Anne Rice stilius man nėra labai lengvas, nes ir šį kartą šiek tiek užstrigau, ypač pirmoje pusėje. Bet kai jau įpusėjau, žymiai įdomiau pasidarė ir paskutinius 300 psl įveikiau per vakarą.

Patiko, jog šiame kūrinyje atsiskleidžia visiškai kita Lestato pusė, visai nieko vyrukas pasirodo, palyginus su tuo iš „Interviu su vampyru“, parodomas žmogiškasis Lestatas, o ir įvairūs jo elgesio motyvai tampa aiškesni. Ir kūrinys šį kartą pasakojamas pačio Lestato vardu, kuris kaip pasakotojas man labiau patiko negu Lujis pirmoje Vampyrų kronikos dalyje.

Labai patiko dalis apie pirmųjų vampyrų atsiradimą, laukiau šio momento ir buvo įdomu sužinoti, kokiu pagrindu vampyrų rasė išsivystė Rice kūriniuose. Ši istorija manęs nenuvylė, buvo turbūt pats įdomiausias epizodas iš visos knygos. 

Pabaiga pralinksmino, tikrai nesitikėjau tokio įvykių posūkio, vėl pasirodė senasis, iš pirmosios dalies pažįstamas, Lestatas. O ir intriga į trečiąją dalį palikta. 

Vertinčiau 8/10 dėl sunkios pradžios, kurioje vietomis nervindavo Lestato trizniojimai dėl meilės Nikiui...Nors, tikriausiai Lestatas nebūtų Lestatas, jeigu kartais nenervintų :) Bet ir dabar, užvertus šią knygą, norisi sakyti, kad gal reikėtų padaryti pertrauką iki trečiosios dalies. Kita vertus, nėra ir kur skubėti, nes, mano žiniomis, „Prakeiktųjų karalienė“ yra paskutinė lietuviškai išversta Vampyrų kronikų dalis. Įdomu, ar bent jau ketinama versti toliau :-/ .

Nuoširdžiai, Rita :)