Stephen King „Kerė“

Štai ir pradedu savo tikrąjį dalyvavimą „Knygų iššūkio“ projekte, nes vakar perskaičiau knygą iš savo sąrašo: Stpehen King „Kerę.“

Sunku suvokti, koks talentingas rašytojas yra Stephen King. Trečioji mano skaityta knyga iš jo kelių šimtų parašytų ir vėl patinka, nors ką tik perskaičiau „Žaliąją mylią“ ir, atrodytų, kad galiu kūryboje pradėti matyti kažkokius šablonus, kažkokias autoriaus ne taip parašytas smulkmenas, tačiau ne. Knyga visiškai skiriasi nuo prieš tai skaitytų, tai nauja istorija, parašyta gabaus, talentingo ir naujovių nebijančio žmogaus. Susidaro dar stipresnis įspūdis, jog autorius kiekvienai istorijai gvildena naują siužetą, naują idėją, nebijo eksperimentuoti su žodžiu, sakiniu ar visu kūriniu.

Kuo mane taip sužavėjo Kerės istorija, jog net rytais prieš mokyklą atsikeldavau 20 minučių anksčiau, kad galėčiau paskaityti? Ji įtikinama. Tu patiki, nes žinai, kad kiekvienoj mokykloj yra patyčių auka, yra atstumtų, nereikalingų žmonių, kurie nieko nesako, kenčia viduje, kurie ir namuose neranda ramybės, meilės ir tėvų šilumos. Taip, atrodo, istorija jau kažkur girdėta, matyta, šimtą kartų pasakota, joje nėra nieko ypatingo, tik tas žiupsnelis Stepheno fantazijos, bet kūrinys parašytas taip, kad tu nebegali atsitraukti, jis pateiktas iš daugelio skirtingų kampų: liudininkų pasakojimų po įvykio, įvairių laikraščių iškarpų ir kitų šaltinių.

Skaitydamas žinai, kad kažkas nutiks, apie tai tiek kalbama, bet niekur nepasakoma, kas. Artėjama prie kulminacijos taip subtiliai, kad net virpi, lauki, greičiau norisi perskaityti, o tada perskaitai ir pajauti, kad radai draugą, radai dar vieną gerą, tau patinkantį rašytoją. Manau, kad tai nebus paskutinis Kingo perskaitytas kūrinys, įveiksiu dar daug, juk visos 3 lentynos bibliotekoj vien jo knygom nukrautos.

 Sandra.

Stephen King „Žalioji mylia“

Ką galima pasakyti apie knygą, kurią pradėjau kelionėj, tada vėl skaičiau po dviejų mėnesių, o tada likučius perskaičiau tik šiais, Naujais metais. Tai antrasis kūrinys iš ilgo Stephen King knygų sąrašo, kurį įveikiau, knygų iššūkis man leis perskaityti dar vieną knygą - „Kerę“, kurią greit ir turėčiau pradėti skaityti!

„Žalioji mylia“ - linksniuojamas pavadinimas per televizijos anonsus. Jau kuris laikas tai aprimę, bet kai buvo sukurta garsioji ekranizacija apie tai tik ir buvo kalbama, tačiau aš jos niekada nemačiau, nežiūrėjau, o knygą pasiėmiau dėl autoriaus. Iš tikrųjų, knyga iš dalies sukrečia - kaip jaustis žmogui, kuris turi nužudyti kitus, jo toks darbas - kalėjimo prižiūrėtojai įvykdo mirties bausmę. Nieko nepadarysi net tada, kai žinai, jog tas asmuo - nekaltas, norėjo tik padėti.

Knygoje iškyla žmogiškumo klausimas. Kalėjimo prižiūrėtojai turi vos kelis kalinius savo korpuse, kol pastarieji kamerose laukia savo likimo, įvyksta visko. Kartais kaliniai - pasiutę, laukiniai ir sukelia milijonus rūpesčių, kitais kartais kaliniai - gydo mistiškomis galiomis žmones ir yra nekalti. Kaip jaustis žmonėms, kuriuos išgydo toks kalinys?

Radau ir minusų, nors taip sunku apie juos kalbėti. Pats pasirinkimas, kad romanas parašytas dalimis - nepatiko. Aišku, koks skirtumas - dalys, skyriai, dažniausiai net neatkreipi dėmesio, tačiau šį kartą tas dalių rašymas kažkuo pačio autoriaus buvo pernelyg užakcentuotas.

Sandra

Stephen King „Švytėjimas“ III

Tikriausiai jau nebeįdomu skaityti trečią įrašą apie „Švytėjimą“, bet labai norėjau perskaityti kažką iš siaubo literatūros, nes anksčiau nesu skaičiusi šio žanro.O dar ne vieną rekomendaciją mačiau :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 510, leidykla - „Žaltvykslė“, originalus pavadinimas - The shining, išleista 1993 m.

Anotacija: Žiemos sezonui atvykęs į „Panoramos“ viešbutį kalnuose drauge su Torensų šeima - gavusiu ten prižiūrėtojo vietą Džeku, jo žmona Vendi ir mažuoju Deniu, - norom nenorom imi jausti tai, ką jaučia užpustytame sniego, atkirstame nuo viso pasaulio prastos šlovės viešbutyje S. Kingo herojai, imi baimintis to, kas slypi už kiekvienų iš šimto dešimties kambarių durų, žaidimų aikštelėje, gyvatvorėse, lifte, kas kelia siaubą jiems, visų pirma „švytėjimo“ dovaną turinčiam Deniui, imi ieškoti išeities iš klaidžių „Panoramos“ ir žmogaus sielos labirintų taip, kaip jos ieško romano herojai.

Mano nuomonė: Na, pirmiausiai turėčiau pastebėti, kad King'as tikrai meistriškai kuria istoriją, atskleidžia veikėjų mintis. Jau beveik iš pat pradžių galima suprasti, kad visi įvykiai veda prie kažko siaubingo, laukia šiurpi kulminacija. 

Pradžia gan tradiciška - paprasta šeima, tėvas mėgsta išgerti, praranda darbą ir vienintelė jam pasiūlyta darbo vieta- atokiuose kalnuose žiemos sezonu prižiūrėti viešbutį, o žiemos atšiaurios, patekus ten, taip lengvai neišvažiiuosi, o ir atvykti niekas nesiruošia, nebent gelbėtojai ekstra atveju.  Vien ta mintis, kad 3 asmenų šeima lieka izoliuoti didžiuliame tuščiame viešbutyje geram pusmečiui, pripažinkim, nėra labai maloni. Pridėkim dar vieną faktą - tėvelis praradęs savitvardą sudaužo vienintelę ryšio palaikymo priemonę (nepamenu, kas ten tiksliai buvo, gėda man). Tada paaiškėja, kad viešbutis nepaprastas, jame lyg ir vaidenasi. Va ir turim pagrindą šiurpuliukams.

Nors, prisipažinsiu, man nebuvo labai jau baisu. Gal aš esu per daug užgrūdinta šiuolaikinių siaubo filmų (nors palyginus tikrai nežiūriu jų dažnai), bet pamenu tik 2 momentus, kada tikrai suveikė vaizduotė ir buvo šiurpu, dar kai vėlus vakaras, tyla kambary. Brr. Bet tik 2 kartus. O kaip iš siaubo literatūros žanro aš tikėjausi tikrai daugiau. Šiek tiek dėl to nusivyliau. 

Dar vietomis nervindavo istorijos nutraukimas įdomiausiu momentu ir perėjimas prie kokio kito veikėjo ar kitos situacijos. Pasijusdavau lyg žiūrėčiau filmą ir prasideda reklama. Nors gal čia King'o toks stilius, ale išlaikyti intrigą. Negaliu pasakyti, tai kol kas vienintelė mano skaityta jo knyga.

Na, be šitų minusų, siužetas visai patiko, gan smulkmeniška, bet vis tiek įdomu ir noras skaityti nebuvo dingęs. Gal šiek tiek keistokas tas biesas dėl švytėjimo (bet čia jau mano problema, kad nelabai mėgstu fantastikos) - ale pasiųsk tokią mintį kitam žmogui, kad tas išvirstų iš koto. Na, bet juk logiškai mąstant, vaiduoklių juk irgi nėra, ir viešbutis mąstyti negali, bet tas kažkodėl man netrukdė, vadinasi, pateikimas nelabai patiko. Skoningai pateikta fantastika - gėris. 

Jeigu vertinti balais, duočiau silpną 9 iš 10. Labai neblogai, kaip žanrui, kurio nesu daug ragavus ir kuris nėra mano mėgstamiausias. 

Ar rekomenduočiau? Taip, paragaukit, gal patiks ;)

Taip pat skaitykite: Inetos nuomonę , Sandros įrašą

Nuoširdžiai jūsų, Rita :)

Švytėjimas (The Shining) 1980m.

Gąsdinanti Nicholsono išraiška, taip? Niekada nemaniau, kad galiausiai išdrįsiu pažiūrėti "Švytėjimą", bet jūs juk turbūt žinot, kaip būna su tuo smalsumu. O šį smalsumą labai paskatino jį jau mačiusi Voverė, su kuria kalbėjau po to, kai tik knygą baigiau skaityti. Klausinėjau, ar filme yra tas, yra anas, kas knygoje mane baugino ir kaip tik tuomet..atsitrenkiau į sieną, nes filme nieko panašaus nebuvo, o Voverei teko mane užtildyti, kad nepasakočiau tikrojo knygos siužeto! Tad labai jau nelaukusios, kartu ir filmą pažiūrėjom. Gal įspūdis būtų buvęs kiek kitoks, jei vidury filmo nebūtų nutrūkęs įrašas iš filmai.in ir nebūtume žiūrėję poros Draugų serijų, kol atsisiųs filmas, per kurias labai smagiai prisijuokėm. 

Ne vieną kartą yra tekę girdėti, kad Stanley Kubricko režisuotas "Švytėjimas" laikomas siaubo klasika, kurį tas pats imdb labai gerai vertina, bet galiu drąsiai sakyti, kad jei skaitėte knygą, filmo geriau nė nežiūrėkit, nes labai nusivilsit. Na, bent jau aš, tikrai nusivyliau ir man tapo visiškai aišku, kodėl pats S. Kingas šį kūrinį kritikavo. Nesu aš iš tų, kurie absoliučiai netoleruoja filmo neatitikimo su knyga, bet šiame to man jau buvo per daug. Ta prasme, ten nėra dalykų, kurie bent jau man, atrodė labai svarbūs. Galų gale, ten net pabaiga visai kitokia! Nebuvo parodyta pačio viešbučio galia, visiškai neatskleista jo istorija, kam buvo visai nemažai dėmesio skiriama romane. Ne iki galo atskleisti ir personažai, Denio sugebėjimai ir Tonis, kaip Denio tėvai sakė - įsivaizduojamasis jo draugas. Ir na tebūnie tie neatitikimai, bet kad mane net aktorių vaidyba nuvylė, na, neskaitant Nicholsono, nes jis puikiai susidoroja su tokiais vaidmenimis, bet tarkim Vendi, kurią vaidino Shelley Duvall, visiškai manęs neįtikino, tiesą sakant, jos vaidyba kėlė daugiau juoko, nei prikaustė prie ekrano. Visgi, buvo dalykų, kurie ir patiko. Tarkim, garsų takelis, kuris, na, galbūt kartais ne vietoje, bet tikrai priverčia laukti to "vau, čia kažkas baisaus turi nutikti..!" arba labai įdomiai pasirinkti filmavimo kampai. Be to, prieš žiūrėdama filmą, permečiau akimis, kaip jis buvo kuriamas ir tai privertė prisiminti, kad kažkada filmavimams nebuvo naudojamos žaliosios paklodės, viskas būdavo tikra: sienas krauju (gerai, kraujo imitacija) aptaškydavo, o ir šiaip, visas filmavimas vietoje vykdavo nepripaišius kompiuteriu galybės dalykų, kurių filmavimo aikštelėje nebuvo. Tiesiog..gera pajausti TIKRĄ filmą.

Jūs klausiat, ar rekomenduočiau jį pažiūrėti? Žinoma, nes tai yra klasika, tačiau siūlau iš pradžių filmą pamatyti, o tada knygą paskaityti. Gal ne toks smūgis bus.O galbūt jums abu dalykai taip pat patiks, ką gali žinot. Jeigu bijot - pasikvieskit draugų! Aptarinėti veiksmą ir šiaip, žiūrėti keliese, yra žymiai smagiau ir..taip taip, jaukiau. ; )

Ineta

Stephen King „Švytėjimas“

Taip jau gaunasi, kad tą pačią knygą aprašome iš karto, su Black Swan, kurios įrašą rasite čia. Taip yra, nes forume vyksta bendrasis skaitymas ir skaitome būtent šią Stephen King knygą.

Apie autorių: Stephen King vienas ryškiausių ir produktyviausių amerikiečių rašytojų, kuris parašė virš 200 knygų, pagal kurias sukurta daugybė filmų. Šis rašytojos mėgsta siaubo, fantastikos sritį. Kaip jau Black Swan minėjo, patyrė nelaimingą atsitikimą, buvo partrenktas ir paskui automobilį nusipirko, sudegino, jo buvęs savininkas ir avarijos kaltininkas mirė po metų. Tai ne vienintelis įdomus faktas apie Stephen King. Šį rašytoją 2 metų tėvas paliko augti su motina ir broliu, augdamas tokioje šeimoje, dar vaikystėje išgyveno nelaimingą atsitikimą: matė, kaip jo draugas buvo suvažinėtas, traukinio. Manoma, kad tai sukrėtė rašytoją ir įkvėpė jį tokiai kūrybai, tačiau Kingas neigia šiuos gandus.

Anotacija: Žiemos sezonui atvykęs į „Panoramos“ viešbutį kalnuose drauge su Torensų šeima - gavusiu ten prižiūrėtojo vietą Džeku, jo žmona Vendi ir mažuoju Deniu, - norom nenorom imi jausti tai, ką jaučia užpustytame sniego, atkirstame nuo viso pasaulio prastos šlovės viešbutyje S. Kingo herojai, imi baimintis to, kas slypi už kiekvienų iš šimto dešimties kambarių durų, žaidimų aikštelėje, gyvatvorėse, lifte, kas kelia siaubą jiems, visų pirma „švytėjimo“ dovaną turinčiam Deniui, imi ieškoti išeities iš klaidžių „Panoramos“ ir žmogaus sielos labirintų taip, kaip jos ieško romano herojai.

Nuomonė: Visada bibliotekoje matydavau jo knygas, didelę lentyną su violetinėmis knygomis ir geltonais numeriukais, net namie turėjom kažkada tokią, tačiau ilgai vengiau savo pažinties su fantastikos atstovu. Kodėl? Mama skaito, bet aišku, ne Stephen King, o visokius kitokius autorius, kur apie kosmosą rašo, todėl maniau, kad ir čia kažkas panašaus bus, net anotacijos neskaičiau. Pradėjau ir likau maloniai nustebinta. Knyga jau nuo pirmųjų puslapių intriguojanti, autoriaus stilius lengvas ir paprastas, mažai įmantrių pilstymų iš tuščio į kiaurą. Iškart pajunti viešbučio skleidžiamą grėsmę, nors pagrindinis veiksmas prasideda daug vėliau. Labai patiko ne tik siužetas, bet ir autoriaus sprendimas, kad reikia žaisti ne su veikėjų charakteriais, o jų mąstysena, psichika. Man patiko, ne tik visa tai apie ką buvo rašoma, bet ir tai, kad knyga įtraukė iki kaulų smegenų.

Rekomendacija: verta kiekvieno jūsų dėmesio.

Stephen King "Švytėjimas"

Per šią knygą pralošiau butelį alaus, mat toks jau susitarimas su drauge buvo - perskaitau iki liepos keturioliktos. Pavėlavau dvi dienas, bet jei ne tas susitarimas, dar dabar nebūčiau baigusi. Keista, nes prie jos tereikėjo prisėsti, o tada ji jau pati tave laiko ir nepaleidžia. Net ir neprisėdus..negali imti ir nunešti į biblioteką kaip dar vieną "gal kada nors kitą kartą pasiimsiu ir tikrai įveiksiu", todėl prasitęsiau jos grąžinimo terminą gal tris kartus. Taip taip..užsigulėjo ji pas mane, bet bent jau įkvėpė iš karto skaityti kitas knygas, o aš labai mėgstu, kai taip būna.

 Stephen King "Švytėjimas"

Apie autorių: nagi pripažinkit, užėjus į biblioteką sunku nepastebėti tos ilgos ilgos lentynos su iš toli vienodai atrodančiomis, mėlynas (?) nugarėles turinčiomis, knygomis. Tik iš arti pažiūrėjęs pastebėsi, kad skiriasi jų numeriukai ir tik ištraukęs iš lentynos - kad tai Stepheno Kingo knygos. Nors iš tiesų, apie šį amerikiečių rašytoją (g. 1947) daugelis žino net ir to nežinodami. Iš kur? Iš tokių garsių filmų kaip Žalioji Mylia, Pabėgimas iš Šoušenko, Pražūtingas Rūkas, Naminių Gyvūnėlių kapinės (sąrašą pagal wikipediją galima tęsti iki 33 filmų), nes visi jie pastatyti pagal S. Kingo romanus. Bent jau aš, nežinau garsesnio siaubo ir fantastinių romanų rašytojo. Tiesą sakant, nelabai žinau ir produktyvesnį, mat šis parašė per 200 knygų..Ir galbūt viskas būtų kiek kitaip, jei ne rašytojo žmona Tabitha King, kuri dar 1973m. rado suglamžytus bei išmestus pirmuosius „Kerės“ puslapius ir paskatino vyrą užbaigti kūrinį. Po romaną lydėjusios sėkmės, Kingas metė anglų kalbos dėstytojo darbą ir atsidavė kūrybai. Tiesa, gan įdomus faktas, kad 1999m. netoli namų jis buvo partrenktas mini autobuso ir patyrė daug sunkių traumų (plyšęs plautis, sutrupintas klubas ir t.t.), vėliau nusipirko tą mašiną ir sunaikino, o S. Kingą partrenkęs vairuotojas mirė po metų, per paties rašytojo gimimo dieną. 

Apie knygą: šis siaubo romanas, tai ketvirtoji S. Kingo knyga, parašyta dar 1977 metais. Kadangi labai nenoriu atskleisti menkiausių siužeto linijų, apie jį trumpai: Torensų šeima išvyksta žiemai į aukštai kalnuose esantį viešbutį "Panoramą", kur Džekas gauna prižiūrėtojo darbą. Tai kaip ir paskutinis jo šansas išmaitinti šeimą, nes dėl savo pakrikusių nervų, jis prarado ankstesnį universiteto dėstytojo postą. Viskas gal būtų ir neblogai, jei ta vieta nebūtų visiškai atskirta nuo išorinio pasaulio ir..na žinot, kiekvienas viešbutis turi savo istoriją, žmonės atvyksta ir išvyksta. Vienaip ar kitaip. O Denis, šešiametis Džeko ir Vendi sūnus, turi ypatinga gebėjimą "švytėti", t.y. tą istoriją matyti ypač ryškiai, jausti žmonių emocijas, iš dalies, net skaityti jų mintis. Tas gebėjimas visai viešbučiui praverstų ir tada ten užverda visa košė. Aš rimtai labai nenoriu išduoti smulkmenų, jei dar nėra skaičiusių knygos ar mačiusių ekranizacijos.

Mano nuomonė: tai tik antroji mano skaityta S. Kingo knyga, tačiau jau supratau, kaip mane veikia siaubo romanai. Tarkim, aš dar dabar labai gerai prisimenu prieš maždaug penkerius metus skaitytą "Kerę". Tiesiog aš į jas taip įsijaučiu, kad tai galėčiau nusakyti dviem pavyzdžiais, kurie pasitaikė skaitant "švytėjimą": a) skaičiau knygoje, kaip sninga, o šiaip, tai lijo pas mus ir vos atsitraukus nuo knygos, pirmoji mintis buvo "ei, kodėl aš girdžiu lietų? juk sninga dabar.."; b) paprastai skaitydama niekada muzikos neklausau, nes man reikia absoliučios tylos, bet su "švytėjimu" kitaip nelabai galėjau, nes kai skaitai jį visiškoje tyloje, na žinot, rimtai baisu. Taigi jie tik parodo, koks įtaikus yra rašytojo stilius (arba čia mano tik tokie silpni nervai ir laki vaizduotė), kaip viskas vaizdžiai papasakota! Atrodo, kad tai tu esi tame viešbutyje. Mėgstu knygas, kurios kažką sujudina viduje, net jei tai nelabai teigiama linkme sužadinta vaizduotė. Šiandien valydamasi dantis stovėjau prieš vonią ir net atšokau knygą prisiminus, bet jūs juk perskaitysit ir patys suprasit, taip?

Ekranizacija: apie ją kada vėliau, nes jos dar nemačiau ir žiūrėti kol kas nesiryžtu (nesu siaubo filmų mėgėja, nes į anuos irgi labai įsijaučiu ir kai paskui dar vaizduotė įsijungia..na, kad to paskui atsikratyčiau, prireikia nemažai laiko). Kaip ten, siaubo filmų klasika vadinamas? O šiaip tai, pastatytas 1980m., Stanley Kubrick režisuotas. Girtas ir išgirtas, nors iš pačio Kingo sulaukė labai daug kritikos. 

Ar rekomenduočiau skaityti kitiems: TAIP, nebent esat dar jautresnis už mane ir pradėsit bijoti vienas namuose vaikščioti ar viešbučiuose lankytis/dirbti.

Ineta