2014 m. rugsėjo 5 d., penktadienis

Sofi Oksanen "Stalino karvės"

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 448, leidykla - "Versus aureus", išleista 2012 m., originalus pavadinimas - Stalinin lehmät.

Anotacija: „Stalino karvės“ (2003) – Sofi Oksanen literatūrinis debiutas, kuriame vaizduojamas trijų kartų moterų gyvenimas. Intriguojantis ir nuoširdus pasakojimas apie išgyvenimus pokario bei sovietinėje Estijoje ir vakarietiškoje Suomijoje.

Sofijos, Katarynos ir Anos akimis vaizduojama šiurkšti užkarda tarp XX a. antrosios pusės Rytų ir Vakarų, atplėšusi mylinčias viena kitą motinas ir dukteris, privertusi jas jausti baimę, gėdą, nevisavertiškumą ir imtis tikrų žygių siekiant įrodyti, kad yra moterys.

Mano nuomonė: Seniai jau galvojau, kad norėtųsi susipažinti su Sofi Oksanen kūryba, tad kai bibliotekoje pamačiau jos kūrinį, nedvejodama pasiėmiau. Aišku, labiau norėjau perskaityti "Valymą", bet tiek to.

Pirma mintis, šovusi į galvą perskaičius kūrinį, tai, kad viršelis puikiai atspindi visą knygos nuotaiką - viskas pilka ir galų gale pakylanti raudona uždanga. Taip ir buvo. Aprašomi sunkūs Estijos okupacijos laikai, labai pažįstami ir mums, kai viską valdė Sovietų Sąjunga. Deficitai, į miškus išėję vyrai, propaganda, politinė kontrolė ir pan., viskas taip artima ir kartu, bent jau iš mano pozicijos, taip tolima. 

Baimė atsiverti, baimė atskleisti savo gimtinę, kad nebūtum palaikyta ruse - vakariečiams visi iš Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių tuomet atrodė rusai - viskas perteikta tikrai įtikinamai. Tos baimės padariniai kiekvienai iš kūrinio pasakotojų atsiskleidžia skirtingai, bet žymė lieka visam gyvenimui. Sužalotos asmenybės, perskirti gyvenimai, savęs nepažinimas. Visas pasakojimas yra lydimas šių tragiškų gyvenimo momentų, todėl kūrinio emocija sunki, dažnai net slegianti.

Nepaisant nuotaikos, knyga skaitėsi lengvai, įtraukiančiai, netrukdė ir šokinėjimas laike, ir pasakotojų kaita. Pasakojimo stilius pakankamai lengvas, dažnai sarkastiškas arba apimtas lengvo pamišimo, leido geriau įsijausti į tų laikų emociją. Manau, kad vyresnei kartai šis kūrinys galėtų būti dar artimesnis, nes panašūs išgyvenimai buvo patiriami ir okupuotoje Lietuvoje.

Apie autorę susidariau palankų įspūdį, manau, kad pažinties su ja nenutrauksiu. Knygą vertinčiau 8/10.

Fone skamba: Panaši nuotaika mane lydėjo visą kūrinį

Nuoširdžiai, Rita :)

0 komentarai:

Rašyti komentarą