Stephen King "Švytėjimas"

Per šią knygą pralošiau butelį alaus, mat toks jau susitarimas su drauge buvo - perskaitau iki liepos keturioliktos. Pavėlavau dvi dienas, bet jei ne tas susitarimas, dar dabar nebūčiau baigusi. Keista, nes prie jos tereikėjo prisėsti, o tada ji jau pati tave laiko ir nepaleidžia. Net ir neprisėdus..negali imti ir nunešti į biblioteką kaip dar vieną "gal kada nors kitą kartą pasiimsiu ir tikrai įveiksiu", todėl prasitęsiau jos grąžinimo terminą gal tris kartus. Taip taip..užsigulėjo ji pas mane, bet bent jau įkvėpė iš karto skaityti kitas knygas, o aš labai mėgstu, kai taip būna.

 Stephen King "Švytėjimas"

Apie autorių: nagi pripažinkit, užėjus į biblioteką sunku nepastebėti tos ilgos ilgos lentynos su iš toli vienodai atrodančiomis, mėlynas (?) nugarėles turinčiomis, knygomis. Tik iš arti pažiūrėjęs pastebėsi, kad skiriasi jų numeriukai ir tik ištraukęs iš lentynos - kad tai Stepheno Kingo knygos. Nors iš tiesų, apie šį amerikiečių rašytoją (g. 1947) daugelis žino net ir to nežinodami. Iš kur? Iš tokių garsių filmų kaip Žalioji Mylia, Pabėgimas iš Šoušenko, Pražūtingas Rūkas, Naminių Gyvūnėlių kapinės (sąrašą pagal wikipediją galima tęsti iki 33 filmų), nes visi jie pastatyti pagal S. Kingo romanus. Bent jau aš, nežinau garsesnio siaubo ir fantastinių romanų rašytojo. Tiesą sakant, nelabai žinau ir produktyvesnį, mat šis parašė per 200 knygų..Ir galbūt viskas būtų kiek kitaip, jei ne rašytojo žmona Tabitha King, kuri dar 1973m. rado suglamžytus bei išmestus pirmuosius „Kerės“ puslapius ir paskatino vyrą užbaigti kūrinį. Po romaną lydėjusios sėkmės, Kingas metė anglų kalbos dėstytojo darbą ir atsidavė kūrybai. Tiesa, gan įdomus faktas, kad 1999m. netoli namų jis buvo partrenktas mini autobuso ir patyrė daug sunkių traumų (plyšęs plautis, sutrupintas klubas ir t.t.), vėliau nusipirko tą mašiną ir sunaikino, o S. Kingą partrenkęs vairuotojas mirė po metų, per paties rašytojo gimimo dieną. 

Apie knygą: šis siaubo romanas, tai ketvirtoji S. Kingo knyga, parašyta dar 1977 metais. Kadangi labai nenoriu atskleisti menkiausių siužeto linijų, apie jį trumpai: Torensų šeima išvyksta žiemai į aukštai kalnuose esantį viešbutį "Panoramą", kur Džekas gauna prižiūrėtojo darbą. Tai kaip ir paskutinis jo šansas išmaitinti šeimą, nes dėl savo pakrikusių nervų, jis prarado ankstesnį universiteto dėstytojo postą. Viskas gal būtų ir neblogai, jei ta vieta nebūtų visiškai atskirta nuo išorinio pasaulio ir..na žinot, kiekvienas viešbutis turi savo istoriją, žmonės atvyksta ir išvyksta. Vienaip ar kitaip. O Denis, šešiametis Džeko ir Vendi sūnus, turi ypatinga gebėjimą "švytėti", t.y. tą istoriją matyti ypač ryškiai, jausti žmonių emocijas, iš dalies, net skaityti jų mintis. Tas gebėjimas visai viešbučiui praverstų ir tada ten užverda visa košė. Aš rimtai labai nenoriu išduoti smulkmenų, jei dar nėra skaičiusių knygos ar mačiusių ekranizacijos.

Mano nuomonė: tai tik antroji mano skaityta S. Kingo knyga, tačiau jau supratau, kaip mane veikia siaubo romanai. Tarkim, aš dar dabar labai gerai prisimenu prieš maždaug penkerius metus skaitytą "Kerę". Tiesiog aš į jas taip įsijaučiu, kad tai galėčiau nusakyti dviem pavyzdžiais, kurie pasitaikė skaitant "švytėjimą": a) skaičiau knygoje, kaip sninga, o šiaip, tai lijo pas mus ir vos atsitraukus nuo knygos, pirmoji mintis buvo "ei, kodėl aš girdžiu lietų? juk sninga dabar.."; b) paprastai skaitydama niekada muzikos neklausau, nes man reikia absoliučios tylos, bet su "švytėjimu" kitaip nelabai galėjau, nes kai skaitai jį visiškoje tyloje, na žinot, rimtai baisu. Taigi jie tik parodo, koks įtaikus yra rašytojo stilius (arba čia mano tik tokie silpni nervai ir laki vaizduotė), kaip viskas vaizdžiai papasakota! Atrodo, kad tai tu esi tame viešbutyje. Mėgstu knygas, kurios kažką sujudina viduje, net jei tai nelabai teigiama linkme sužadinta vaizduotė. Šiandien valydamasi dantis stovėjau prieš vonią ir net atšokau knygą prisiminus, bet jūs juk perskaitysit ir patys suprasit, taip?

Ekranizacija: apie ją kada vėliau, nes jos dar nemačiau ir žiūrėti kol kas nesiryžtu (nesu siaubo filmų mėgėja, nes į anuos irgi labai įsijaučiu ir kai paskui dar vaizduotė įsijungia..na, kad to paskui atsikratyčiau, prireikia nemažai laiko). Kaip ten, siaubo filmų klasika vadinamas? O šiaip tai, pastatytas 1980m., Stanley Kubrick režisuotas. Girtas ir išgirtas, nors iš pačio Kingo sulaukė labai daug kritikos. 

Ar rekomenduočiau skaityti kitiems: TAIP, nebent esat dar jautresnis už mane ir pradėsit bijoti vienas namuose vaikščioti ar viešbučiuose lankytis/dirbti.

Ineta