Štai ir pirmoji mano šiais metais perskaityta knyga, kurią skaičiau pakankamai ilgai.
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 592, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas The people's queen, išleista 2011 m.
Anotacija: Ji buvo Saulės Karalienė...
O kaip ji švytėjo vilkėdama nuostabią perlais siuvinėtą suknią,
apsisiautusi aukso spalvos Venecijos skraiste. Ji dalyvaudavo visose
karaliaus rūmų šventėse, sėdėdavo šalia karaliaus Eduardo III, savo
meilužio. Alisa Perers, vargšė našlaitė iš Esekso, būdama be galo sumani
ir dėl karaliaus dosnumo tapo viena turtingiausių dvarininkių
tuometinėje Anglijoje.
XIV amžiaus pabaigoje per maro epidemiją krito trečdalis Anglijos
gyventojų. Karaliaus sostas braška – vis daugiau valdžios įgauna
Parlamentas ir Sičio prekybininkai. Nors Eduardas III ilgai didžiavosi
šlove, jis jau nusenęs ir prasiskolinęs. Tad karaliaus sosto šalininkai
rezga planus, kaip susidoroti su naujais priešininkais ir veikliąja
Alisa, jau tapusia vos ne tikrąja šalies valdove.
Mano nuomonė: Tai istorinis romanas apie realius asmenis. Knygos pradžioje esame supažindinami su Laimės ratu, kuris suskirstytas į keletą fazių: regnabo - valdysiu, regno - aš valdau, regnavi - aš valdžiau, na ir paskutinė, nei vieno netrokštama sum sine regno - likau be nieko. Būtent Laimės rato principu autorė mums pasakoja šią istoriją.
Regnabo - pati trumpiausia romano atkarpa, joje parodomas pagrindinės veikėjos - Alisos - atėjimas į šį pasaulį be galo sunkiomis sąlygomis - siaučiant Juodajai mirčiai (marui). Bet galbūt tuo norima parodyti, kad paprastai kaimo mergaitei, sugebėjusiai įveikti marą, lemta nugyventi kiek kitokį gyvenimą, nei turėtų pagal savo prigimtį.
Regno užima pačią didžiausią dalį kūrinyje. Labai daug dėmesio skiriama parodyti Alisą savo karjeros viršūnėje, kokią didelę įtaką ji turėjo rūmuose karaliui, valdininkams. Retkarčiais prisiminimuose atsiskleidžia jos vaikystės tam tikri epizodai. Šioje dalyje pasirodo ir tikroji Alisos meilė.
Regnavi Alisa išvaroma iš rūmų, bet toli gražu nepasiduoda. Ne vieną kartą šioje dalyje ji rezga planus, kaip grįžti, kaip vėl tapti galinga.
Sum sine regno - pabaiga. Nebeliko rūmų, buvusios šlovės. Bet nesutikčiau, kad ji liko be nieko. Juk šeima - didžiausias turtas.
Tik pradėjus skaityti, šiek tiek sutrikau perskaičius apie Laimės ratą ir pamačiusi, kad romanas vystomas pagal jį. Net nusivyliau, juk beveik visas siužetas aiškus! Bet skaitant užsikabliavau, personažai pasirodė įdomūs, istorija dėstoma gana smulkmeniškai, bet tai netrukdė įsijausti į knygą. Būdavo akimirkų, kai veiksmas būdavo labai sulėtėjęs, taigi ir pats skaitymo tempas sumažėdavo, gal dėl to skaičiau šią knygą gana ilgai. Manau, istorinių romanų mėgėjams, ši knyga turėtų tikrai patikti. 9/10
O jau viršelis koks gražus! Mergina, suglaudusi pirštus lyg laikytų kažką vertingo, puikiai atitinka Alisos personažą. O auksu blizganti suknelė ir viršelio viršus simbolizuoja prabangą. Šį kartą neturiu priekaištų :)
Nuoširdžiai Jūsų, Rita
0 komentarai:
Rašyti komentarą