2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

George R. R. Martin "Kardų audra"

0 komentarai
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 992, leidykla - "Alma littera", išleista 2014 m., originalus pavadinimas - A Storm of swords.
Anotacija:  Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas nesiliauja skaitytojus stebinęs savo sukurtų personažų nuotykiais ir likimais. Ir toliau meistriškai pinama intriga, išaiškėja daugybė paslapčių, bet dar daugiau jų atsiranda.
Dėl Geležinio sosto ir valdžios prasideda pražūtingas Penkių Karalių karas, ir tik Stanis Barateonas susivokia, kad Vesterosą pirma reikia apginti nuo baisios grėsmės iš Šiaurės, – nes iš ten jau slenka Tamsa ir Šaltis, kraštui ir žmonėms nešdami pražūtį, – tik tada rūpintis sostu ir valdžia. Jis vienintelis atsiliepia į Nakties sargybos brolių pagalbos šauksmą, nes jie vieni nebepajėgia grumtis su visos Šiaurės magiškomis galiomis ir tyržmonių gentimis, kurios gelbėdamosi veržiasi šion pusėn Sienos.
Vesterosas nusiaubtas tarpusavio karų, suniokotas ir išgriautas Vinterfelas, upių kraštuose siaučia badas ir plėšikai, o didžiūnai be perstojo kariauja vieni su kitais, sudaromos netvarios išdavikiškos sąjungos, kiekvienas ieško naudos sau. Atrodo, jog doram žmogui Septyniose Karalystėse neliko vietos.
Ar ką bepakeis ir grįžusi Daneiris su savo drakonais? O ir šie užaugs dar negreit. Tuo tarpu į sostą pasodinamas mažylis Tomenas, o už jį valdo Taivinas Lanisteris, grėsmingoji karaliaus ranka. Tik ar ilgam?

Mano nuomonė: Štai ir trečioji dalis mane pasiekė. Džiaugsmas mano sielai :) turbūt jau nieko nebenustebinsiu sakydama, kad tapau labai prisirišus prie šio ciklo (tiek serialo, tiek knygų) ir esu be galo laiminga galėdama pasinerti į Martin'o sukurtą neįtikėtinai tikrovišką pasaulį. 

Bet pradžiai vėl pabumbėsiu dėl leidimo/redagavimo/vertimo klaidų. Pati pirma klaida, mano galva, buvo pačiam pirmajam puslapyje. Iš pastabos dėl įvykių eigos (paskutinis sakinys): "Pasakojimą pradedu įvykiais, nutikusiais Pirmųjų Žmonių Kumštyje, prie Riverano, Harenholo ir Trišakyje, o Juodųjų Vandenų mūšis vykęs Karaliaus Uoste ir buvo tų įvykių padarinys". Čia jau su logika prasilenkia vertimas, nes tiek iš serialo, tiek iš knygos aišku, kad buvo kaip tik atvirkščiai. Juodųjų Vandenų mūšio padarinys ir buvo šioje dalyje vykstantys įvykiai. Radau šį sakinį originalo kalba: "I open with a look at some of the things that were happening on the Fist of the First Men, at Riverrun, Harrenhal, and on the Trident while the Battle of the Blackwater was being fought at King’s Landing, and during its aftermath".  O gal mano anglų kalbos žinios prastokos? 

Taipogi buvo ir vietovių pavadinimų pasikeitimų lyginant su praėjusiomis knygomis, bet pastebiu, kad ši problema vyrauja ne tik Martin'o knygų vertimuose. Kyla noras džiaugtis, kad nors vienoje dalyje išlaikomi vienodi pavadinimai, nors buvau radus, kad pavadinimas, minimas skyriuje, nesutampa su tuo, kuris yra žemėlapyje (taip, kartais pavartau Vesteroso žemėlapį, kad geriau įsivaizduočiau, kur vyksta veiksmas). Deja, neatsimenu konkrečių pavyzdžių. Pyktis kyla, nes knyga yra tikrai brangi, kūrinys man be galo patinka, tad norisi, kad vertimas būtų kokybiškas, o ne besikeičiantis kiekvienoje dalyje. 

Dar vienas pastebėjimas - kas rašo tokias prispoilintas anotacijas? Bepigu jas skaityti tiems, kas žiūri serialą, jie ir taip daugmaž žino, kas nutiks, bet žmogus, nežinodamas siužeto, paimdamas į rankas knygą, ant nugarėlės perskaito daugiau negu pusėje jos vykusių lemtingų momentų, kurie turėtų sukrėsti skaitytoją. Anotacija turėtų suintriguoti, o ne sugadinti visą įdomumą.. The Internet is dark and full of spoilers. Žmonės, neskaitykite net ir Sosto žaidimo anotacijų, nes šiais laikais net ir jos gali sugadinti įdomumą (kaip būtų nutikę man, jei nebūčiau žiūrėjus serialo). 

Pabumbėjimai baigėsi :) Siužeto nepasakosiu, jau ir taip per daug jo atskleista visur aplink :) tiesiog pasikartosiu, kad mėgstu šį ciklą dėl tikroviško pasaulio, stiprių ir charizmatiškų personažų, magijos tvelksmo. Žaviuosi, kaip veikėjai vis atsiskleidžia kitokiomis spalvomis ir nepaliauja stebinti.  Rekomenduoju fantastikos žanro mėgėjams ir labai noriu viltis, kad ketvirtoji knyga bus kruopščiau suredaguota... Vertinu kūrinį 10/10. 

Ekranizacija: 3 ir 4 serialo "Game of thrones" sezonai. 3-iojo treileris:

Fone skamba: 

Nuoširdžiai, Rita :)

2014 m. rugsėjo 5 d., penktadienis

Sofi Oksanen "Stalino karvės"

0 komentarai
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 448, leidykla - "Versus aureus", išleista 2012 m., originalus pavadinimas - Stalinin lehmät.

Anotacija: „Stalino karvės“ (2003) – Sofi Oksanen literatūrinis debiutas, kuriame vaizduojamas trijų kartų moterų gyvenimas. Intriguojantis ir nuoširdus pasakojimas apie išgyvenimus pokario bei sovietinėje Estijoje ir vakarietiškoje Suomijoje.

Sofijos, Katarynos ir Anos akimis vaizduojama šiurkšti užkarda tarp XX a. antrosios pusės Rytų ir Vakarų, atplėšusi mylinčias viena kitą motinas ir dukteris, privertusi jas jausti baimę, gėdą, nevisavertiškumą ir imtis tikrų žygių siekiant įrodyti, kad yra moterys.

Mano nuomonė: Seniai jau galvojau, kad norėtųsi susipažinti su Sofi Oksanen kūryba, tad kai bibliotekoje pamačiau jos kūrinį, nedvejodama pasiėmiau. Aišku, labiau norėjau perskaityti "Valymą", bet tiek to.

Pirma mintis, šovusi į galvą perskaičius kūrinį, tai, kad viršelis puikiai atspindi visą knygos nuotaiką - viskas pilka ir galų gale pakylanti raudona uždanga. Taip ir buvo. Aprašomi sunkūs Estijos okupacijos laikai, labai pažįstami ir mums, kai viską valdė Sovietų Sąjunga. Deficitai, į miškus išėję vyrai, propaganda, politinė kontrolė ir pan., viskas taip artima ir kartu, bent jau iš mano pozicijos, taip tolima. 

Baimė atsiverti, baimė atskleisti savo gimtinę, kad nebūtum palaikyta ruse - vakariečiams visi iš Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių tuomet atrodė rusai - viskas perteikta tikrai įtikinamai. Tos baimės padariniai kiekvienai iš kūrinio pasakotojų atsiskleidžia skirtingai, bet žymė lieka visam gyvenimui. Sužalotos asmenybės, perskirti gyvenimai, savęs nepažinimas. Visas pasakojimas yra lydimas šių tragiškų gyvenimo momentų, todėl kūrinio emocija sunki, dažnai net slegianti.

Nepaisant nuotaikos, knyga skaitėsi lengvai, įtraukiančiai, netrukdė ir šokinėjimas laike, ir pasakotojų kaita. Pasakojimo stilius pakankamai lengvas, dažnai sarkastiškas arba apimtas lengvo pamišimo, leido geriau įsijausti į tų laikų emociją. Manau, kad vyresnei kartai šis kūrinys galėtų būti dar artimesnis, nes panašūs išgyvenimai buvo patiriami ir okupuotoje Lietuvoje.

Apie autorę susidariau palankų įspūdį, manau, kad pažinties su ja nenutrauksiu. Knygą vertinčiau 8/10.

Fone skamba: Panaši nuotaika mane lydėjo visą kūrinį

Nuoširdžiai, Rita :)