2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

2011 metų ataskaita

2 komentarai
Štai, jau ir paskutinė metų diena, kai daug dalykų yra apmąstoma, apibendrinama. Ne išimtis ir knygų pasaulis, nes mano sąraše ne tiek ir mažai perskaitytų knygų, kurios buvo ne tik įdomios ar įtraukiančios, bet ir nuviliančios. Iš viso per metus perskaičiau 34 knygas, o tai yra 5 knygom daugiau nei 2010 metais ir 17 knygų mažiau nei 2009 metais. Neskaitant to, kad galėjau mažiau tinginiauti ir daugiau skaityti, savo perskaitytų puslapių skaičiumi ypač džiaugiuosi, nes tai 10973 puslapiai per visas 34 knygas.

Metų atradimas
Lietuvių autorių kūryba, kurios anksčiau beveik neskaičiau, V. Jasukaitytės „Aš nužudžiau savo dukterį“ bei J. Marcinkevičiaus „Mindaugas. Mažvydas. Katedra.“

Metų geriausios knygos
Stephen King „Švytėjimas“
Lev Tolstoj „Ana Karenina“
Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė“
Emily Bronte „Vėtrų kalnas“

Metų nusivylimai
Elizabeth Gilbert „Valgyk. Melskis. Mylėk“
Catherine Sanderson „Prancūziškasis bučinys“
James Patterson, Maxine Paetro „Bikinis“
Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės “

Įdomiausia istorija
Anthony Kiedis kartu su Larry Sloman „Randai“


Labiausiai sukrėtusi istorija
Herbjorg Wassmo „Tora. Namas su akla stiklo veranda“
Herbjorg Wassmo „Tora. Nebylus kambarys“
Herbjorg Wassmo „Tora. Beodis dangus“

Metų storiausia knyga
924 puslapiai - Lev Tolstoj „Ana Karenina“ (du tomai)
638 puslapiai - John Irving „Našlė vieneriems metams“

Per visokias šventes dovanų gavau
W. W. Dyer „Amžių išmintis“
Antonia Michaelis „Tigro mėnulis“
Elizabeth Gilbert „Valgyk. Melskis. Mylėk“
Richard Dawkins „Dievo iliuzija“
 
Galėčiau pasižadėt, kokias knygas perskaitysiu, ką padarysiu kitais metais, bet apie tai jau rašiau ir nereikia čia kartotis, tiesiog linkiu pačių gražiausių akimirkų Naujaisiais metais.

Sandra.

2011 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Justinas Marcinkevičius „Mindaugas. Mažvydas. Katedra“

2 komentarai
Per atostogas turiu marias laiko, bent jau antrąją Kalėdų dieną turėjau, todėl galima sakyti, kad per tą dieną ir perskaičiau Justino Marcinkevičiaus draminę trilogiją „Mindaugas. Mažvydas. Katedra.“. Galvojau bus dar viena nesąmoninga lietuvišką drama, todėl reikia pradėti skaityti per atostogas, nes paskui skaitymas užsitęs, o dar galvojau, kad jei bus labai labai neįdomu, tai perskaitysiu tik pačią būtiniausią dramą „Mažvydas“.

Nežinau, kas mane taip sužavėjo, ar J. Marcinkevičiaus žodis, ar pati idėja, tačiau dabar stovi ši knyga prieš mane ant stalo ir norisi gerai papurtyti save, ir perskaityti dar kartą, nes pati negaliu suprasti, kodėl man patiko. O svarbiausia, kad skaityti nebuvo nuobodu, išsirinkau net kelias citatas!

„Mindaugas“ paliečia Lietuvos kūrimą ir mūsų karalių Mindaugą. Šioje dramoje ir yra pasakojama apie Mindaugo siekį sukurti vieningą valstybę ir pastangas darant tai. Iš tikrųjų, drama užkabino nuo pirmų sakinių, kuomet du metraštininkai susiginčijo: vienas teigė, kad svarbiausia yra tik faktai, o kitas, jog labai svarbi ir žmogaus asmenybė, jo bruožai. Drama yra drama ir jos pabaiga tragiška, tačiau parodo, kad Mindaugui bet kokia kaina buvo svarbiausia - Lietuva. Jis ir numiršta ant savo nulipdytos Lietuvos vizijos.

Nes meilė - tai kaip vynas. Lengva. Gera.
Į dangų kelia. Žemės kaip ir nėra.

„Mažvydas“ pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos autoriaus gyvenimą parapijoje. Iš tikrųjų, manau, kad tai šiek tiek biografiška drama, nes atskleidžia Martyno gyvenimo peripetijas. Žinoma, dalis gandai, dalis tiesa. Štai, Mažvydas ilgisi tėvynės, iš kurios turėjo pabėgti dėl savo religinių įsitikinimų, bet nebūtų drama, jeigu nepaaiškėtų, kad jis galėjo likti su mylima moterimi, kuri pagimdė jam sūnų. Pastarasis - be tėvo tapo žmogžudžiu.

Yra viena kova: spalvom ir žodžiais,
Garsais ir linijom. Kova už grožį.
Kova grožiu. Kova menu. Tačiau
Tam reikia talento. Ir įkvėpimo!

„Katedra“ - tai garsiojo L. Stuokos - Gucevičiaus istorija. Ir čia centre neapykantos, meilės ir menininko maišto iškyla svarbiausias tikslas - laisva Lietuva. Katedros atstatymas Laurynui ir yra Lietuvos atkūrimas, pirmoji kolona tampa Lauryno mirties altoriumi, kuris ir simbolizuoja jo meilę Lietuvai, tėvynei.

Sandra

Romualdas Granauskas „Duonos valgytojai“

0 komentarai
Rinkinys iš kurio ir skaičiau novelę
Dar viena perskaityta knyga, nors šįkart visos knygos neskaičiau, pasirinkau perskaityti tik vieną novelę iš Romualdo Granausko kūrybos ir tai buvo „Duonos valgytojai“.

Keista kalbėti apie tokį trumpą kūriny, kurį skaitant galvoj mintis veja mintį, viskas susikoncentruoja į vieną tašką, mąstai apie tai, o pabaigęs nori mąstyti, kas su šita visuomene ne taip, jei ji kartoja tas pačias klaidas. Jei atvirai, net nesiruošiu atskleisti knygos turinio, nes nenoriu trukdyti, patirti džiaugsmą skaitant šią novelę, bet apibūdinti ir atsirinkti kokias temas liečia ši novelė galima ir būtina.

Tradicijos - mūsų vertybė. Apie jas, kalbą, žemę net M. Daukša savo garsiojoj „Postilėje“ rašė. Laikui bėgant, supranti, kad tradicijos keičiasi, jos jaunėja, jų nebelieka, jos miršta. Apie tai ir rašo R. Granauskas savo novelėje. Apie duonos kepimą ir tą tradiciją, kai duona buvo kepama visuose namuose, jos kvapas ir skleidžiama šiluma suburdavo visą šeimą prie vieno stalo, prie vieno bendro tikslo, kai duona nebuvo tik paprastas priedas prie maisto, o buvo motina, maisto motina, palaiminta Dievo. Deja, novelėje atsiskleidžia kaimo vaizdas, kuomet duona kepama tik kartą metuose, senolių namuose, kuriems reikia jaunuolių pagalbos, kurie vis dėl to puoselėja naujas ir ne tokias gilias ar prasmingas tradicijas.

Iš tikrųjų, skaitydama jaučiausi keistai, nes vis dėlto mano mama irgi šį rudenį pradėjo kepti duoną namuose. Šilta duonos riekė su sviestu ar stikline šalto pieno suburia ne tik mane, tėtį ar mamą, bet ir kituose miestuose gyvenančius brolius, duona dabar tampa savotiška maisto motina. Mes nebėgame valgyt prie televizoriaus, kas dažnai pasitaikydavo, mes susėdam prie vieno stalo, vakarieniaujam, šnekam ir dalinamės įspūdžiais.

Taigi, tokios mintys kilo skaitant šią novelę.

Sandra

2011 m. gruodžio 27 d., antradienis

Vytautas Petkevičius „Šermukšnių lietus“

0 komentarai
Nagi, su praėjusiomis šventėmis, mielieji. Tikiuosi, kad jos buvo geros, įsimintinos, jaukios, praleistos su mylimais žmonėmis. O jeigu taip nebuvo - nenukabinkit nosies, bus dar tų švenčių, atsigriebsit! :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 352, leidykla - „Vaga“, išleista 1980 m.

Anotacija: V. Petkevičiaus romane su didele pilietine atsakomybe gvildenamos nūdienos gyvenimo socialinės ir moralinės problemos.Visus romano herojus- mokslininką, darbininką, kolūkietį, gydytoją - autorius pastato akistaton su sąžine ir priverčia pajusti atsakomybę už gyvenimą, nes bet koks blogis bumerangu sugrįžta. Rašytojas aktyviai gina socialistinio humanizmo pozicijas, teigia gyvenimo gėrį ir grožį.

Mano nuomonė: Su Vytautu Petkevičiumi man teko susipažinti jau vaikystėj, „Kodėlčiaus“ miniatiūros buvo viena mylimiausių knygų, dar dabar ją turiu, visa nutrinta, viršelio beveik nelikę. O štai dabar nusprendžiau atnaujinti pažintį ir perskaityti jo romaną.

Knyga pakankamai seno leidimo, viršelis taipogi nėra labai išvaizdus (ar pamatę ją bibliotekoje susidomėtumėt? ), bet mane patraukė autoriaus pavardė ir mamos rekomendacija (tiesa, ją radau ne bibliotekoje, o tėvų knygų lentynoje). 

Ar jums taip nebūna, kad kartais skaitant jauti slogią atmosferą? (Na, kaip pavyzdį galėčiau pateikti „Vėtrų kalną“, man beveik visada atrodė, kad esu Anglijos laukuose, dangus apniukęs, lyja). Taigi, skaitant šį romaną atrodė, kad esu gūdžioj lietuviškoj girioj, kur saulės spindulėlis prasiskverbia labai sunkiai. Ir taip beveik visą laiką.

Čia galime aptikti meilės trikampį (o gal verčiau turėčiau sakyti keturkampį?), šeimų dramas, konkurenciją, sudužusias gyvenimo svajones. Daugelis veikėjų nėra laimingi ir romane per kiekvieno iš jų prisiminimus parodoma, kokias klaidas savo gyvenime jie padarė, kad taip nusirito. Eigulys, pats įsivaręs sau ligą ir dėl to visiškai praradęs sveikatą, medicinos sesuo, ištekėjusi ne už to vyro, mokslininkas, pasirinkęs karjerą vietoj mylimos moters, tai tik keli personažai, kurių praeitis yra atskleidžiama.

Nemėgstu atskleisti siužeto, todėl daugiau nesiplėtosiu. Vertinant viską, tai knyga tikrai nebloga, bet manau, kad yra ir geresnių šio autoriaus kūrinių. Bendrame mano skaitytų knygų kontekste jai tektų kokie 8 iš 10 balų . Išsirašiau ne vieną citatą  :)  Kelios:

„kur kas geriau būti pačiu mažiausiu milžinu, negu pačia didžiausia smulkme“

„Kančia kaip smulkūs pinigai, ji eina iš rankų į rankas, o mes, iš vienų gavę, tuoj atiduodam ją kitiems.“

„Vienišumas - tai gėris didelėms sieloms, o mažoms jis yra baisi kankinimo priemonė...“ 

„paimk rožės lapelio lengvumą, stirnos akių užburiantį žvilgsnį, saulės spindulio skaistumą, rasos ašarėlę, pavasario vėjelio nepastovumą, pasipūtusio povo blizgesį, kregždės skrydžio grakštumą, pridėk dar prie jų deimanto kietumą, aštrų medaus saldumą, tigro žiaurumą, liepsnos karštį... Viską gerai sumaišyk - ir gausi moterį.“

„ragana ir deivė - tai dvi vienos ir tos pačios moters, gimusios vyro vaizduotėj, pusės. Gyvenime nėra nei raganų, nei deivių, nei prakeiktųjų, nei šventų. Gyvenime jos visos vienodos, jos moterys. Kai vyrai jų siekia, jas myli - jos deivės, o kai tie patys vyrai jose neranda ko ieškojo - jos raganos, štai kodėl moteris vyrui visada buvo ir liks neįminta mįslė, nes vyro vaizduotė niekaip negali sugretinti tų dviejų labai, jo nuomone, skirtingų būtybių, taip dažnai ir taip darniai gyvenančių vienos moters sieloje.“

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Diana Gabaldon „Svetimšalė. Meilės labirinte. IV dalis“

0 komentarai
Rytoj jau šv. Kūčios, gražiausia šventė! Tikiuosi, kad šv. Kalėdų rytą po eglute rasit ne vieną knygą! O jei nerasit, nenusiminkit ir sudalyvaukit mūsų rengiamame konkurse, gal ten nusišypsos laimė!

Šį kartą aprašysiu paskutinę, IV „Svetimšalės“ dalį. Skaitėsi ji, palyginus lengvai, tik nesu tikra, kodėl. Ar dėl savo turinio, įdomumo ar dėl kitų priežasčių, tačiau viską greitai išsiaiškinsim. Įvykių centre, kaip ir ankstesnėse dalyse, yra Džeimis su Klere, kurie bando sustabdyti karą, jakobitų sukilimą. Sunku pasakyti, ko knygoje buvo daugiau ar meilės, ar kažkokių nelemtų nesusipratimų.

Meilės buvo daug, bet ne tokios, kad net skaitant drugeliai pilve skraidytų, o tokios nykios, jokių jausmų nesukeliančios, tiesiog meilės, kuri visur kišama, kur autorei nutrūksta mintis, ji nebežino, ką toliau rašyti. Išvis, ši knyga nespinduliavo laimės, pasirodė kiek ištęsta. Kodėl? Anotacijoje rašo, kad kūrinyje dominuos Klerės dukra Briana, o beje, kur ji buvo? Gal kokioje penkiasdešimt paskutinių puslapių, o šiaip visur kitur viskas ir vėl sukosi apie du įsimylėjėlius, apie kuriuos dar prieš tai trys knygos buvo parašytos, ir kaip galima rasti kažką naujo tame pačiame šablone.

Neneigsiu, kad knyga kažkuo ir patiko, o labiausiai man patiko jos viršelis. Pats gražiausias iš visų serijos knygų, ypač ta violetinė spalva labai gražiai parinkta, o svarbiausia, kad patiko pabaiga. Galbūt, dėl to tiek apie Džeimį ir Klerę daug ir buvo rašyta, nes pagaliau nors viena meilės istorija baigėsi bent kiek nelaimingai.

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

2012m knygų iššūkis III

2 komentarai
Kiekvieną naktį verkia lentynoje virš mano lovos tvarkingai pagal dydį sustatytos knygos. Neskaito jų Ineta, oi neskaito..Ir iš tiesų, turiu tokią bėdą, kad nusiperku knygą, pastatau ją į lentyną ir niekaip neperskaitau, nes tai vis ką nors mokyklai paskaitinėti reikia, tai bibliotekoje randi kokį "neatidėliotiną" reikalą, tai tiesiog pykstiesi su savimi, nes noras skaityti lyg ir yra, bet vis tiek kažkodėl neskaitai..žodžiu, jungiuosi aš prie projekto, kuris, tikiuosi, pradžiugins mano knygas, sutrumpins mano norimų, bet vis atidėliotų knygų sąrašą ir galiausiai man pačiai primins, koks gėris yra skaitymas, nes gėda pripažinti - imu pamiršti. Tik štai suprantu, kad ne abitūrą jau turėčiau kaltinti, o tik pačią save. Ne prizas mane vilioja dalyvauti, o pasiilgtas skaitymo teikiamas malonumas.

Laimingasis dvyliktukas:
01) Anthony Kiedis "Randai",
02) Erich Maria Remarque "Trys draugai",
03) Irvine Welsh "Traukinių žymėjimas",
04) Balys Sruoga "Dievų miškas",
05) Ken Kessey "Skrydis virš gegutės lizdo",
06) Charlotthe Bronye "Džeinė Eir",
07) Serhij Žadan "Anarchy in the UKR",
08) Jack Kerouac "Kelyje"
09) George Orwell "Katalonijai pagerbti",
10) Vincas Mykolaitis - Putinas "Altorių šešėly",
11) Anthony Burgess "Prisukamas apelsinas",
12) Trevor Baker "Dave Gahan. Depeche Mode and the second coming".

Alternatyvos:
01) Bret Easton Ellis "Amerikos psichopatas",
02) Kurt Vonnegut "Žmogus be tėvynės".

Ineta

2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Kalėdinis konkursas

1 komentarai
Taigi, artėja jau švenčių periodas, o mes, knygininkės, ilgai mąstę, svarstę, ką padovanoti mūsų brangiems skaitytojams, nusprendėme, kad pats laikas suorganizuoti konkursą, kurio metu vienam iš Jūsų atiteks knyga. Tikimės, kad švenčių proga sulauksim ne vieno gražaus atsakymo.

Ką daryti, jeigu nori dalyvauti?
Į ši klausimą atsakymas visiškai paprastas.
Išsirink vieną iš šių knygų
 Atsakyk į šiuos klausimus:
1) Su kuriuo knygų personažu (1) norėtum praleisti Naujųjų metų naktį?
2) Kokią jaukiausią akimirką esi perskaitęs knygoje?
3) Jeigu Tau būtų suteikta galimybė pagyventi kurios nors knygos personažo gyvenimą, kas tai būtų ir kodėl?
4) Jeigu dovanotum draugui iš šio sąrašo išsirinktą knygą, kokį sveikinimą, artėjančių švenčių proga, užrašytum pirmajame knygos lape?

Savo knygos pasirinkimą ir atsakymus į klausimus siųsk elektroniniu paštu s.skaitantiems@gmail.com iki š.m. gruodžio 31 dienos.

Geriausius atsakymus atrinkę, mes trauksime burtus, žmogus, kuris laimės, gaus savo išsirinktą knygą. Geriausi atsakymai bus publikuojami mūsų tinklaraštyje.
Laukiame Jūsų atsakymų!

Sėkmės!
Ineta, Paulina, Rita ir Sandra. 

2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Antanas Škėma „Balta drobulė“

1 komentarai
Sunkiausia yra skaityti knygą, apie kurią jau esi girdėjęs daug nuomonių, komentarų. Būtent tokia knyga, galima sakyti, išbandymu man tapo Antano Škėmos romanas  „Balta drobulė“. Bendraklasės, kurios jau buvo perskaitę knygą vasarą, sakė, kad tai yra totali nesąmonė, geriausių draugių patirtis bylojo - skaitysiu ilgai, nuobodžiai, suprasdama tikrai ne viską, o auklėtojos žodžiai išvis išmušė iš vėžių, net ji pripažino, kad tai buvo knyga, kurios ji nesuprato iki galo. Bet vis dėlto, įveikiau visas išankstines nuostatas, knygą, lyginant su savo dabartine dienotvarke, perskaičiau netgi pakankamai sparčiai ir galiu pasakyti vieną dalyką, manau, kad ji man patiko.

Nors atrodo, kad šis kūrinys bus niūrus, psichiškai nesveikas ir visiškai nesuprantamas, nėra jis toks sudėtingas. Žinoma, jis ganėtinai painus, sunku atsirinkti, kur praeitis, kur dabartis, taip pat labai daug minčių, kurių galima nesuprasti iki gyvenimo pabaigos, tačiau iš tikrųjų man knyga kažkuo patiko. Nebuvo ji persūdytai saldi, nebuvo kažkokia netikroviška, visa situacija išdėstyta pakankamai rišliai, nuosekliai. Nereikia bijoti daug lapelių knygoje, t.y. literatūros vadovėlį užmačiau, jog kiekvienas skyrius turi dvi dalis, todėl paprasčiausiai kiekvienam skyriui ties tos dalies pabaiga priklijuodavau lapelį. Nežinau, ar toks skaitymo būdas mane išgelbėjo, tačiau rezultatas matomas, kol kas aš giriu knygą.

Deja, jei susidarė vaizdas, kad knyga man tikrai labai patiko, suklydote. Aš dar nesuprantu, patiko ji man ar ne. Tiesiog labai sunku susigaudyti mintyse, kurios kilo perskaičius šią knygą, o daugiausiai kilo minčių, kokiems rašiniams ją galima pritaikyti, variacijų galybė: meilė, kančia, kūryba, absurdiškumas, siurrealizmas... Ir būtent dėl paskutinės variacijos, ši knyga mane atstumia, tas erotizmas, kuris iš pradžių toks nekaltas, nieko neįvyko, atrodo, tikrai natūralus, tačiau vėliau, kai supranti tikrąsias žodžių reikšmes, pasidaro nebejuokinga.

O rekomendacija? Pabandykit skaityti, jei po kokių 30 puslapių nenumesit, pabaikit iki galo, nebent mokytoja paprašys būtinai perskaityti. :)

Sandra.

2011 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

2012 m. Knygų iššūkis II

3 komentarai
Labai gera idėja, labai noriu prisidėti, bet su sąrašu man labai sunku. Kadangi mano galvoje tupi ganėtinai ilgesnis must-read knygų sąrašas :) kaip čia dabar atsirinkti 12, o jei nuspręsiu, kad tam tikru metu man būtinai noriu perskaityti kitas. Na, aš pilna dvejonių - neveltui Dvynio zodiako ženklas. Jaučiuosi lyg ant mano pečių tupėtų 2 žmogeliukai - vienas siūlo tas knygas, kitas - visai kitokias. Na, bet juk tai iššūkis :) o aš juos mėgstu. Taip, kad drąsiai dedu kablelį po perskaityti ir rašau savo sąrašą. 


1. Albert'as Kamiu „Svetimas“
2.Victor Hugo „Paryžiaus katedra“
3. Ray Bradbury „Pienių vynas“
4. Herman Hesė „Stepių vilkas“
5. Ken Kesey „Skrydis virš gegutės lizdo“ 
6. Ian Banks „Širšių fabrikas“
7. Maeve Binchy „Raudonlapis bukas“
8. Thomas Keneally „Šindlerio sąrašas“
9. Michail Bulgakov „Meistras ir Margarita“
10. Herbjorg Wassmo „Stiklinė pieno“
11. George Orwell „Gyvūlių ūkis“
12. David Madsen „Sapnų dėžutė“

Alternatyvos:

1. Albert'as Kamiu „Maras“
2. Mark Winegardner „Krikštatėvio kerštas“

Nuoširdžiai Jūsų, Rita

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Glenn Beck "Kalėdinis megztinis"

0 komentarai

Mes nebuvome turtingi, mes nebuvome vargšai - mes tiesiog buvome.

Kalėdų proga perskaičiau tokią štai knygą. Ačiū Alma litterai ;)
Glenn Beck yra žmogus, besisukantis pramogų versle, jei taip galima pavadinti: radijo laidų vedėjas, televizijos laidų kūrėjas, verslininkas, na, ir, žinoma, knygų rašytojas. Pasirodo, tai yra tikra istorija apie Kalėdinį megztinį. Istorija apie patį Glenn'ą.

Edvardas, visų vadinamas Edžiu (pasirodo, tikrasis rašytojo vardas yra Glenas Edvardas Li Bekas), Kalėdoms trokšta tik vieno - naujo raudono "Huffy" dviračio su juodu balneliu. Jis gyvena tik su mama, tėtis miręs. Įsivaizduokit, kaip nusivilia dvylikametis berniukas, Kalėdoms vietoj taip trokštamo ir užsidirbto dviračio gaudamas mamos numegztą megztinį.. Kvailą, šlykštų rankų darbo megztinį..

Kai mama pasakė, kad ta knyga kaip tik dvylikamečiams, truputį išsigandau, na, nes nejaugi būsiu taip apsišovusi ir pasirinkusi netinkamai?? Ir kaip apsidžiaugiau, kai skaitydama supratau, kad taip visai nėra! Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad knyga paviršutiniška, čia daug prisiminimų, paprastos buities.. Tačiau neilgai trukus viskas pakrypsta į kur kas rimtesnius dalykus. Šeima, tikėjimas, atlaidumas - trumpiau tariant, tikrosios vertybės, kurios turi būti svarbios kiekvienam. Skaitinį suvalgiau per porą dienų. Buvo tikrai labai įdomu!
Visos knygos metu ir gailėjau to berniuko, ir pykau, kad jis toks nevykėlis ir bjauriai elgiasi su seneliais, kurie jį myli ir bando visaip padėti. Gaila buvo skaityti, kaip jis galvoja, kad už pinigus galima gauti visą pasaulio laimę, kad niekas daugiau nėra svarbu. Bet galbūt taip jaučiasi ir kiti vaikai, kurie gyvena skurde.. Ypač tokio amžiaus.

Knyga - apie gilius dalykus. Verta paskaityti ir suaugusiems, ir jaunesniems.

2011 m. gruodžio 11 d., sekmadienis

2012m. knygų iššūkis

2 komentarai
Iš tikrųjų, labai dažnai norisi perskaityti kai kurias knygas, tačiau pradėjus knygą, tenka ją grąžinti į biblioteką, tenka perskaityti privalomąją literatūrą, o kitas knygas tiesiog nori perskaityti, tačiau niekaip nerandi laiko tam padaryti. Todėl viena protinga mergina sugalvojo didelį knygų fanų projektą ir manau, kad galiu prisidėti ir aš, nes pas mane neperskaitytų knygų, bet norimų perskaityti, sąrašas yra milžiniškas.
Plačiau apie šį projektą ir jo taisyklės yra čia.





Mano 12 knygų sąrašas:
1. Margaret Mitchell „Vėjo nublokšti“
2. Onorė Balzakas „Tėvas Gorijo“
3. Stephen King „Kerė“
4. Robert Goddard „Negrįžk atgal“
5. Umberto Eco "Rožės vardas"
6. Fiodoras Dostojevskis „Broliai Karamazovai“
7. Juozas Daumantas „Partizanai“
8. Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“
9. Haruki Murakami „Mylimoji Sputnik“
10. Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“ 
11. Alberas Kamiu „Svetimas“
12. Michailas Bulgakovas „Meistras ir Margarita“

Alternatyvios knygos:
1. Erichas Marija Remarkas „Triumfo arka“
2. Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeris“

Sandra.