Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 376, leidykla - "Alma littera", išleista 2013 m., originalus pavadinimas - Mockingjay.
Anotacija: Trečiojoje Suzanne Collins Bado žaidynių dalyje „Liepsnojantis įtūžis“ liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų – 12-a apygarda subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis.
Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku - sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių...
Tad kaip baigsis šis sukilimas? Ar Ketnė sutiks vykdyti prezidentės Koin valią? Kiek gyvybių teks dėl to paaukoti? Koks likimas laukia Panemo? Ketnė privalo nepaisyti savo jausmų. Ji tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Ir viso to kaina be galo didelė.
Mano nuomonė: Štai ir pasibaigė dar viena saga. Pastebėjau, kad beveik niekada nesuskaitau visos sagos vienu metu, tarp dalių darau pertraukas. Viena vertus, tai gerai, nes jeigu saga gera, tada galiu ilgiau mėgautis kūriniu, kita vertus, pasimiršta dalis detalių. Šį atvejį galėčiau priskirti pirmajai kategorijai, nes detalių nepamiršau, o ir jeigu kažko neatsiminiau, tai man buvo priminta tęsinyje.
Kūrinį perskaičiau per dvi dienas, prie knygos prikaustė įtaigiai sukurta įtampa, pagrindinių veikėjų išgyvenimai ir apmąstymai. Patiko, kad daug dėmesio skiriama ne tik pačiai situacijai nušviesti, bet ir personažų reakcijai į vykstančius įvykius, atskleidžiama paprasto civilio pozicija į neramumus ir pasiruošimą karui. Prisimenant, kokie neramumai dabar vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, galima buvo įžvelgti priešingų pusių panašius politinius/strateginius sprendimus, net ir turint omenyje, kad knygos veiksmas vyksta tolimesnėje ateityje.
Patiko tikroviškas įvykių vaizdavimas, leidęs susigyventi su veikėjų patiriamomis baimėmis ir nežinomybe dėl ateities. Patiko, kad personažai nėra herojiški ir hiperbolizuoti, priešingai, jie netgi labai žmoniški, paprasti, su savo ydomis ir dvejonėmis, dažnai nežinantys, koks sprendimas yra teisingas. Vis dėl to, juk pagrindiniai veikėjai tik paaugliai, būtų naivu tikėtis, kad jie elgtųsi kaip patyrę kareiviai ar didvyriai.
Pabaiga taip pat nenuvylė, ji buvo tokia tikra, tokia paliečianti. Nežinau, ar čia sutapo mano nuotaika, ar knyga tikrai sugebėjo mane stipriai paveikti, bet užverčiant paskutinius lapus ir man nuriedėjo viena kita ašarėlė. O šiaip jau retai kokie kūriniai mane pravirkdo, jei mano atmintis neklysta, tai tik trečioji knyga, kurią skaitant susigraudinu. Todėl vertinu knygą 10/10 ir rekomenduoju. Galbūt paaugliška, kai kam gal ir per lengvo stiliaus, bet bent jau mane ši autorė įtikino ir aš likau patenkinta šia saga, tikrai įdomi ir įtraukianti.
Fone skamba:
Nuoširdžiai, Rita :)
0 komentarai:
Rašyti komentarą