2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Ernest Hemingway „Kam skambina varpai“

Siaubas kažkoks, pastarosiomis savaitėmis taip apsiverčiau įvairiais reikalais, kad vos rasdavau laiko knygutei. O juk man taip patinka skaityti . Na, bet štai vakar turėjau daug laisvo laiko ir vėl galėjau mėgautis skaitymu ;] Pastebėjot naujieną? Pradėjau rašyti lietuviškom kabutėm !!! Pagaliau žinau mintinai kombinacijas ;] didžiuojuosi tuo ;]

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 574, leidykla - „Vaga“, originalus pavadinimas - For whom the bell tolls, vertė P. Gasiulis, išleista 1972 m.

Anotacija: Amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Ernesto Hemingvėjaus romanas - tai pasakojimas apie karą su fašizmu Ispanijoje, kur iš visų žemės kampų savo noru suvažiavo žmonės kovoti už svetimos šalies laisvę. Romane skleidžiasi stiprūs įsimintini charakteriai, su dideliu atvirumu aprašoma Roberto Džordano ir Marijos meilė. 

Apie autorių:  Nors savo apžvalgose niekada atskirai nerašau apie autorių, čia norėjau trumpai supažindinti jus su juo ir kokio velnio jis, amerikietis, rašė apie Ispaniją. Nes pripažinsiu, iš pradžių ir man kilo toks klausimas. Jeigu domina detali biografija, visada galite ją rasti google.  Taigi, kodėl Ispanija ir kodėl fašizmas? Hemingvėjus, kaip pats minėjo, skubėjo rašyti šią knygą. Jis jautė, kad po aprašomo Ispanijos karo artėja kitas.  Hemingvėjus nekentė fašizmo. Nekentė atvirai ir besąlygiškai. Jo neapykanta buvo aktyvi: rašė straipsnius, sakė kalbas prieš fašizmą, sukūrė pjesę „Penktoji kolona“, parašė romaną  „Kam skambina varpai“. Pagaliau jis kovojo prieš fašizmą tiesiog su ginklu rankose. Hemingvėjus buvo tos nuomonės, kad vien neapkęsti fašizmo - maža. Jis reikalavo, kad toji neapykanta pasireikštų kova, ir tas savo mintis išdėstė rūsčioje kalboje „Rašytojas ir karas“ (iš K. Simanovo straipsnio „Ispanijos tema Hemingvėjaus kūryboje“).

Maniškė knyga
Mano nuomonė: Knygą priskirčiau rimtajai literatūrai. Tokios neperskaitysi vienu prisėdimu, reikia laiko, kad galėtum priimti viską, ką nori pasakyti autorius, taip pat karo tema literatūros kūriniuose niekada nebuvo lengva. Jeigu jau šis kūrinys laikomas klasikiniu ir yra skaitomas iš kartos į kartą, tai turbūt jau nėra jis toks ir blogas. Anaiptol, man netgi patiko. Knyga yra nemažos apimties, spėkit kokį laiko tarpą ji apima? Ogi tik 4 ar 5 dienas. Tik tiek laiko turi pagrindinis veikėjas Robertas Džordanas pasiruošti įvykdyti jam paskirtą užduotį - susprogdinti tiltą. Per šį laiko tarpą veikėjas patiria ir išmoksta tiek, kiek per visą savo gyvenimą nebuvo patyręs ir jautęs. Čia ir pirmoji tikra meilė, ir prisirišimas, ir karo supratimas. Personažai atskleisti labai gerai, kiekvienas turi skirtingų charakterio savybių. Galima justi ir autoriaus požiūrį, nes pagrindiniu veikėju jis pasirinko būtent amerikietį, per jo samprotavimus atsiskleidžia neapykanta fašizmui ir tikėjimas jo žlugimu. Būtent šio veikėjo akimis autorius žiūri į ispanų kovą su fašistų priespauda. Pats rašymo sitlius ganėtinai įvariapusis, galime rasti daug dialogų, per kuriuos atsiskleidžia veikėjų tarpusavio santykiai, bet taipogi gausu ir pačių veikėjų apmąstymų, samprotavimų - apie karą, mirtį, pasiaukojimą, drąsą, meilę, žudymą. Ir kas įdomiausia, autorius rašo ne vien pagrindinio veikėjo apmąstymus, o ir kitų (juk dažniausiai rašytojai pasirenka tik vieną ar du veikėjus, kurių mintis aprašo). Taip pat į visą istoriją įsiterpia ir prisiminimai. Taigi, drįsčiau teigti, jog romano konstrukcija tikrai įdomi. Informacija nėra iškraipoma ,knygoje gausu tikrų faktų apie pilietinį karą. Kaip kitatautis, Hemingvėjus tikrai neblogai atskleidė ispanų dvasią. Man patiko. Žinoma, pripažinsiu kad Remarko kūrinius aš myliu labiau, jie turiu daugiau tokio šarmo, kuris mane labai vilioja. Bet šis kūrinys tikrai nėra blogas, rekomenduoju pabandyti paimti į rankas. Vertinčiau gal 9/10 .

Ekranizacijos:

1. Pirmoji ir turbūt geriausia ekranizacija, nes pats Hemingvėjus pasirinko pagrindinių vaidmenų atlikėjus. Pastatyta 1943 m. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Gary Cooper - Robertas, Ingrid Bergman - Marija. Treileris:
 

2. Antroji dviejų dalių ekranizacija, pasirodžiusi tik televizijos ekranuose. 1956- 1961 m. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Jason Robards - Robertas, Maria Schell - Marija.

3. Trečioji 4 dalių versija, kurią pastatė BBC. Mini serialas. 1965 m. Pagrindinius vaidmenis atlieka: John Ronane - Robertas, Ann Bell - Marija.

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)

0 komentarai:

Rašyti komentarą