John Fowles „Kolekcionierius“

„Dėl manęs. Aš - jo beprotybė.“

Kolekcionieriaus sąvoką šiais laikais išgirstame retai. Anksčiau net per filmus dažniau rodydavo įvairius daiktus kolekcionuojančius žmones, tai buvo tarsi pomėgis - labai ryškus pomėgis. Šiomis dienomis dažniau nuskamba nebent pašto ženklų kolekcionieriai ir straipsniai su antraštėmis, kad tokie žmonės gyvena ilgiau nei paprasti. Kodėl? Atsakyti sunku.

Pradėjau aš ne į temą, visai ne apie knygas, tačiau mano aprašomos knygos pavadinimas - ryškus. Ar pomėgiai gali tapti manija? Ar galima taip įsijausti į savo drugelių kolekciją, kad norisi pradėti kolekcionuoti naujas plaštakes - jaunas merginas?

Visi atsakymai vienoje stulbinamoje knygoje „Kolekcionierius“. Kai susižavėjimas ir pomėgis nuveda į beprotybę, o ši vis gilesnė ir gilesnė, jausmai skandina ir klampina jauną ir nepatyrusią kolekcionieriaus sielą į visuomenei nepriimtinus dalykus, o jo kolekcijos dalimi tapusiai merginai - gyvenimas už keturių sienų nebeegzistuoja. Ji nebežino, ko tikėtis, ko laukti, tačiau nepraranda vilties, kurią kursto meilė kitam žmogui ir laisvės troškulys.

Įsivaizduokite, kaip trošku rūsyje. Ten sėdi prieblandoje, kuri neturi nė dalelės natūralios šviesos. Gyveni negyvendamas. Knyga sukėlė daug minčių, nors aš ją jau perskaičiau prieš daugiau nei savaitę. Tai gerai. Išlaukti tarpą, neaprašyti knygos ir daug ką suvokti. Kaip madinga sakyti: taip ir atsirenki.. Kurios knygos yra vertingos, o kurios - ne.

Swedbank terasa

Pirmą kartą skaičiau knygą viešoje erdvėje. Tik paskutiniai skyriai buvo skaitomi namuose - teko normaliai susikaupti. Skaičiau troleibusuose dviem būdais: klausydama muzikos ir be ausinukų, man asmeniškai lengviau, kai ausyse girdžiu muziką, o ne monotonišką moters balsą, sakantį stotelių pavadinimus. Skaičiau parke, kur reikia šilumos ir žiemą ar vėlyvą rudenį jau nebepaskaitysi, tačiau labiausiai nustebino - Swebank terasa Vilniuje, kur šalia manęs prisėdo ne vienas jaunuolis su knyga rankoje. Kuo gerai toks skaitymas? Buvimas gryname ore arba beprasmiškai leidžiamo laiko prastūmimas savo mėgiama veikla. Šis būdas turi ir minusų. Kodėl? Kartais sunku susikaupti ir atsiriboti nuo aplinkinių veiksmų (kaip ir jau minėtų stotelių pavadinimų.)

Kas dar apie knygą? Rekomenduoju į šią beprotybę pasinerti visiems, kurie mėgsta žmogaus psichologiją arba po perskaitytos knygos kylančias stiprias mintis. Taip pat mėgausis ja tie, kurie mėgsta lengvai išprotėjusius personažus, monotonišką veiksmą ir daugiau vidinių pasaulių analizavimą.

Sandra.