2014 m. vasario 1 d., šeštadienis

Kazys Almenas "Pjūties metas"

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 512, leidykla - "Alma littera", išleista 2008 m.

Anotacija: Tai istorinis nuotykių romanas. Autoriui rūpi Lietuvos ir Lenkijos valstybės likimas, tad veiksmas vyksta XVIII a. pirmojoje pusėje, feodalinės Lietuvos žlugimo laikotarpiu. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, didžiulę galią įgyja valstybės magnatai, per jų nesantaiką vienas po kito žlunga seimai, į krašto žemes godžiai žvalgosi kaimynai. Dviejų dvarponių peštynių fone pasakojama jaunojo keršytojo Mariaus istorija, našlaičio, paversto žudiku, kuris kario talentu sugeba laimėti ir meilę, ir dvarus, ir galią.

Pasirinkęs įdomų istorinį siužetą, rašytojas vykusiai ir sumaniai pina intrigą, savotiškai deromantizuodamas istoriją, o herojaus nuotykiai tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.

Mano nuomonė: Ši knyga yra iš praeitų metų mano knygų iššūkio, nespėjau jos aprašyti ir perskaityti laiku. O ją pasirinkau, nes kažkada kalbėjaus su mama apie jos mėgtas knygas ir ji man labai rekomendavo pabandyti susipažinti su Almeno kūryba. Taip ir susipažinau.

Pirmas įspūdis buvo labai nekoks. Daug veikėjų, politinės intrigos, sunku perprasti, kas kurioje pusėje, maišėsi vardai, nesupratau, kodėl kūrinys prasideda nuo šienapjūtės. Pirmas šimtas puslapių buvo labai neaišku, na įsiskaičius po truputį atsirado suvokimas, kas vaizduojamas kaip teigiamas personažas, kas ne. Nors maždaug ketvirtadalis kūrinio man buvo tarsi per klampi (ar galima taip sakyti?) įžanga į pagrindinę kūrinio siužeto liniją. 

Knygos vidurys, kuriame buvo pasakojama pagrindinio veikėjo vaikystė, patirta trauma ir tapimo vyru procesas, man labai patiko. Buvo tikrai įdomu, netrūko intrigos, patiko pasirinktas pasakojimo stilius. Labai tikroviškai perteiktas visas to meto bendravimas, politinių neramumų laikotarpis, kai buvo neaišku, kurią pusę geriau palaikyti. Itin realistiškai atskleistas paprasto nekilmingo asmens gyvenimas, kuris tampa įpainiotas į politinius nesutarimus ir kaip tai paveikia žmogų. 

Pabaiga, kaip ir pradžia, man vėl tapo sunkia ir nuspėjama. Nebeliko įdomumo, o ir pats pagrindinis herojus atsiskleidė man nepriimtinomis savybėmis ir pradėjo erzint. Užvertus knygą liko net ir neigiamų minčių, tad pasimečiau. Apskritai Almeno stilius visai neblogas, kalba išraiškinga ir vaizdi, laikotarpio pateikimas irgi be priekaištų, o tai, kad man nepatiko veikėjai, na, jie nebūtinai ir turi patikti. Dėl sunkio pradžios ir pabaigos vertinčiau knygą 8/10. Bet rekomenduoju, nebūtinai šį kūrinį, tiesiog manau, kad verta susipažinti su šiuo išeivijos lietuvių rašytoju.

Ekranizacija: Pavyko sužinoti, kad 1990 m. buvo pastatytas dviejų serijų filmas pagal romaną, bet nepavyko rasti jokios ištraukos internete. Režisierius Jonas Pakulis. Vaidina: Gediminas Storpirštis (Marius), Vytautas Paukštė (Dabulskis), Adolfas Večerskis (Volskis).

Fone skamba:
Pati pirma pagrindinė serialo daina, kažkaip visai tinka politinių intrigų fonui pagal romaną :)

Nuoširdžiai, Rita :)

0 komentarai:

Rašyti komentarą