2014 m. kovo 8 d., šeštadienis

Donaldas Kajokas "Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys"

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 384, leidykla - "Tyto alba", išleista 2012 m.

Anotacija: „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – antrasis žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko romanas. Jame atpažįstami naujausio poezijos rinkinio „Kurčiam asiliukui“ ir pirmojo romano „Kazašas“ motyvai ir intonacijos. Trisdešimtmetis programuotojas Gabrielius Aušautas, po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti sename dvare, stūksančiame ežero pakrantėje, atsiduria tartum XVIII šimtmečio atmosferoje, čia beveik nėra modernaus pasaulio pėdsakų. Kuriama unikali magiška erdvė, pro realybės plyšius spindi anapusybė, o greta realių veikėjų būriuojasi nesybės. Savarankišku veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmonę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti paslaptingi įvykiai; riba, skirianti esybes nuo nesybių, pasirodo, nėra neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mėgina įžvelgti labai paprastą, civilizacijos ir banalumo luobą nusipurčiusią prasmę.

Mano nuomonė: Bibliotekoje akis užkliuvo už gan neseniai išleistos lietuviškos fantastikos žanro knygos. Mėgstu fantastiką, o ir su Kajoko kūryba panorau susipažinti, nes neteko jo kūrinių skaityti. 

Pirmasis pastebėjimas - romanas labai lengvai ir greitai skaitėsi. Intriga atsirado jau nuo pat pradžių, kai pagrindinis veikėjas atsiduria dvare, kuriame draudžiama naudoti telefoną, kompiuterį, žiūrėti televizorių ir reikia apskritai pamiršti visas technologijas. Taip tarsi nusikeliame laiku atgal, buvo įdomu, kaip modernių laikų žmogui seksis patekti į tokią aplinką. Sudomino paslaptingi personažai, ypač dvaro šeimininkė, dvaro gyventojai Juta ir Eliezaras. Jau iš pradžių juntama, kad kiekvienas veikėjas turi savo paslaptį ir norisi skaityti toliau, kad sužinotume, kokios jos visgi yra, norisi atidengti tą mistišką skraistę.

Ežero paslaptingumas taip pat intriguoja, įvairios aplink gyvenančios būtybės (autoriaus vadinamos nesybėmis) veda iš pusiausvyros pagrindinį veikėją ir buvo visai smagu tai skaityti. Nesybių pavadinimai taip pat juokingi ir tikrai kūrybiški. Keista buvo skaityti viso mistiškumo sąsają su Judo evangelija. Daugelį asociacijų buvo bandyta perteikti būtent per jos motyvus. Taip pat dalis veikėjų veiksmų yra grindžiami Judo personažo vaidmeniu. 

Viskas būtų buvę labai gerai, jeigu ne pabaigoje prasidėjusi, mano nuomone, visiška fantasmagorija. Susidarė įspūdis, kad veikėjai tarsi išprotėjo ir pradėjo daryti visiškas nesąmones. Nesybės pradėtos aiškinti enciklopedijos stiliumi, bet taip, kad turbūt "neišgėręs nesuprasi". Skaičiau ir protas taip susijaukė, kad nieko nesupratau. Loginio pabaigos paaiškinimo man irgi pritrūko. Toks vaizdas, kad taip nuo pradžių kokybiškai vystyti įvykiai paėmė ir susijaukė kelių aprašomų detalių dėka. Sakysit fantastikai nereikia paaiškinimo? Mano mėgstamai - reikia. Mėgstu suvokti kitus pasaulius ir jų būtybes, o čia man būtent to suvokimo ir nebuvo. Gaila, nes jeigu ne pabaigos balaganas, knyga man būtų tikrai patikusi. Dabar vertinu 6/10. 

Fone skamba: 

Nuoširdžiai, Rita :)

0 komentarai:

Rašyti komentarą