Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 384, leidykla - "Alma littera", išleista 2008 m., originalus pavadinimas - The girls.
Anotacija: Seserys dvynės Rouzė ir Rubė Darlen nuo pat mažens buvo vadinamos paprastai: mergaitėmis. Jas užaugino teta Lovė, slaugytoja, įsivaikinusi jas tada, kai jų atsisakė tikroji motina. Jos visą gyvenimą gyveno mažame miestelyje, Liforde, sename ūkio name, apsuptame kukurūzų laukų. Ši knyga – apie jų bendrą gyvenimą, apie dvi seseris, kurios daugeliu atžvilgiu paprastos, bet kurias sieja nepaprastai artimas ir nepaprastas ryšys. Rouzė ir Rubė yra galvomis suaugusios dvynės, į pasaulį žvelgiančios visada viena šalia kitos. Romanas „Mergaitės“ jaudina su niekuo nesulyginamo gyvenimo vaizdavimu, širdį veriančia istorija apie dviejų seserų meilę.
Ši neprilygstama istorija kupina pačios stipriausios meilės, kokią tik galima įsivaizduoti.
Mano nuomonė: Knyga patraukė dar netekusia susidurti tematika - suaugusių dvynių gyvenimu. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu - pakaitomis tiek Rouzės, tiek Rubės - taip, lyg būtų rašoma autobiografija. Stilius pakankamai paprastas ir netgi sakyčiau primityvokas, bet viską kompensuoja išsamus gyvenimo be privatumo aprašymas su visais pojūčiais ir patiriamomis emocijomis. Detalizacija ir vietomis atsikartojantys gyvenimo įvykiai abejų seserų akimis puikiai atskleidžia, kad net ir daugelyje sričių priklausomos viena nuo kitos, seserys išlieka skirtingos tiek pomėgiais, tiek pačiu suvokimu.
Patiko skaityti apie jų ramų gyvenimą užmiestyje, apie mylinčius įtėvius, su kuriais mergaitės patyrė įvairių kuriozų, galima buvo ir šypseną išspaust, ir susimąstyt. Knyga privertė pagalvoti ir dar kartą įvertinti asmeninio privatumo svarbą. Nepaisant to, kad mergaitės viena kitą labai myli, bet pateikiamos tokios situacijos, kurios mums atrodo natūralios, o joms tapdavo tikru išbandymu. Pavyzdžiui, vienos sesers bandymas suorganizuoti vakarėlį-staigmeną arba asmeniniai pokalbiai, netgi važiavimas automobiliu.
Kita vertus, man nepatiko, kad dar net neįpusėjus knygos jau buvo užsiminta, apie jos pabaigą liūdna gaida. Todėl skaitant pasakojamus gyvenimo prisiminus vis prieš akis iškildavo nelaimės nuojauta ir dažnai buvo jaučiamas liūdesys. Keliose vietose netgi buvo dingęs įdomumas skaityti, nes pabaiga daugmaž vis tiek aiški. Autorė taip pat, pasitelkdama abejas veikėjas, vis primindavo apie jų laukiančius sunkumus ir besipildančią ateities prognozę. Nemėgstu, kai skaitant yra aiškiai nuspėjama pabaiga.
Taigi, nors autorė ir labai realistiškai atvaizdavo sujungtų dvynių gyvenimą, rėmėsi ne vienu moksliniu šaltiniu ir atliktais tyrimais, sugebėjo detaliai pateikti visas emocijas, bet tai, kad siužetas aiškus iš pat pradžių man buvo gan nemažas trūkumas. Vertinčiau knygą 7/10. Ar rekomenduočiau? Taip, jeigu, kaip ir aš, norit kažko retai sutinkamo grožinėje literatūroje.
Fone skamba: Garso takelis iš filmo "Mažosios moterys". Lyriškas, jautrus, mergaitiškas.
Nuoširdžiai, Rita :)
0 komentarai:
Rašyti komentarą