Na štai, pagaliau įveikiau dar vieną klasikinį romaną ir užpildžiau savo neišsilavinimo spragas :)
Trumpai tariant - tai romanas apie draugystę, ištikimybę ir drąsą. Jo veiksmas vyksta XVII a. Prancūzijoje, kur sutinkame keturis draugus: jaunąjį d'Artanjaną, pagyrūną Portą, pamaldųjį Aramį ir tikrą bajorą Atą. Muškietininkų gyvenimuose pilna nuotykių, jie tarnauja karaliui ir vis žlugdo kardinolo Rišeljė planus.
Galiu pasakyti, kad knyga man patiko visaip kaip.
Visų pirma - personažai. Jie visi tokie skirtingi, bet ir panašūs - man labai patiko. Labiausiai patikęs veikėjas, manau, yra Atas. Jis visada išlieka orus, nepameta proto, yra protingas ir viską apgalvojantis bajoras. Ne veltui d'Artanjanas juo labai žavisi :) Taip pat ir aš. Ypač knygos pabaigoje jis man padarė įspūdį - ir visai ne blogą, o kuo geriausią. Nes ne kiekvienas sugeba taip šaltai mąstyti sunkiu metu.
Na, o kad jau įsigijau mėgstamiausią veikėją, tai galiu nuraminti - turiu ir nemėgstamiausią. Turbūt tiems, kurie yra skaitę šią knygą, net nekyla klausimų, kas tai. Tai Šarlotė Bekson, grafienė de La Fer, ledi Vinter, baronienė Šefild - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Arba tiesiog - miledi. Šis personažas yra ypatingai neigiamas. Įdomu tai, kad tokiu neigiamu veikėju autorius pasirinko moterį. Apsukri, pikta, kerštinga, be jokio gėdos jausmo, visur paskui save sėjanti mirtį - būtent tokia ir yra miledi. Ji globojama kardinolo, tačiau net jis, atrodo, irgi nelabai patenkintas tokia bendrininke (nes kardinolas anaiptol nėra šventasis).
O jei kalbėčiau apskritai apie romaną, tai jis toks šiek tiek komiškas. Be abejo, čia gausybė intrigų, nuotykių - dėl to ir įdomu jį skaityti. Tačiau komiškumas asmeniškai man slypėjo tame perdėtame mandagume.
Suprantama, kad senovėje taip būdavo įprasta, tačiau dabar skaityti yra truputį juokinga. Nors.. Gal autorius ir pats šiek tiek viską pagražino.. :)
Jei paklaustumėte, ar rekomenduoju skaityti šį romaną, atsakyčiau, kad taip! Kaip sakiau, čia rasite visko: ir intrigos, ir nuotykių, ir pamokymų apie tai, kokia iš tiesų turėtų būti draugystė.
Jūsų Paulina
Prisidedu prie rekomendacijų. Myliu šitą knygą, pati geriausia iš visų muškietininkų tęsinių. Ir veikėjai labai gerai atskleisti. Mane taipogi Atas labiausiai sužavėjo ;] tokia asmenybė.
AtsakytiPanaikintiNa, aš irgi perskaičiau šią knygą prieš kokius 4 metus, tada man buvo 16 ir iki šiol ši knyga išliko atminty, nes tai tikrai vienas geriausių nuotykinių romanų...
AtsakytiPanaikintiP.s. Perskaičius "Tris muškietininkus" siūlyčiau neužmiršti perskaityti "Po 20 metų" ir "Dar po 10 metų".
„Po 20 metų“ gal ir verta paskaityti, bet Vikontas de Braželonas (kurio, tarp kitko, yra 5 knygos) man nepatiko... Per daug ištęsta, labai daug įvykių sukasi ne apie tai, apie ką norėtųsi, o pabaiga mane žiauriai nuvylė.
AtsakytiPanaikintiHey, aš irgi skaičiau, kai man buvo gal 16 :]
Na va, o aš sulaukiau net 20-ies, kad perskaityčiau :D bet geriau vėliau negu niekada! :)
AtsakytiPanaikintiGal galit kuris[i] nors padėti, parašyti visus šio romano veikėjus !!! Labai prašau !!! Jei kas nors nuspresite padėti, tai rašykite man - gaivileblazyte@gmail.com. iš anksto ačiū!
AtsakytiPanaikintiO man "Vikontas de Braželonas" labiausiai patiko. Asmeniškai man ištęstumo ten nebuvo, galėjo būt dar 5 knygos :) Šiaip ar taip, tai super trilogija. 10/10.
AtsakytiPanaikintiŠią istoriją skaičiau laaabai daug kartų ir vis sugrįžtu prie jos... Tobulas kūrinys. O mėgstamiausi veikėjai, žinoma, Atas ir... Miledi! :D tai neigiamas personažas, tačiau tuo ir įdomus.
AtsakytiPanaikinti