2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“

Taigi, pagaliau radau nors šiek tiek laiko ne tik skaityti, bet ir aprašyti tai, ką perskaičiau! Ir šįkart pristatau visiems gerai žinomo japonų rašytojo kūrinį. Tai bus Harukio Murakami „ Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“.
Kadangi tai ne pirmasis autoriaus kūrinys, kurį aprašinėjame, pabandžiau peržvelgt, kas jau buvo apie rašytoją pasakytą ir radau įdomų sutapimą, kad ne tik buvo pasakyta, bet šis žmogus jau buvo aprašytas, todėl pasinaudosiu Ritos įrašu apie Haruki Murakami.
Visada, kai skaitau Harukio arba John Irving knygas būna labai sunku. Jie keliauja kitokiu keliu per skaitytojo mintis ir tai nėra pats lengviausias kelias, kurį galima suprasti. Kartais bibliotekoje apeinu iš tolo šių autorių knygų lentynas, tačiau po kažkiek laiko traukte traukia jie ir dar kartą norisi pabandyti juos pamėgti. Nesakau, kad man nepatinka Harukio knygos. Patinka. Tik jas skaityti, suvokti baisiai sunku.
Šįkart viskas buvo kitaip. Knyga iškart pasirodė kitokia nei visos. Žinoma, nebuvo daug dialogų, bet ir nebuvo paslėptų minčių, viskas tekėjo įprasto žmogaus gyvenimo vaga, o tada vienoje vietoje, atrodo, kad autorius atsiminė, kad reikia kažką daryti ir pereiti nuo personažo asmeninio gyvenimo istorijos į jam artimesnį kūrybos stilių. Tada lyg ir žmogus pradėjo matyti savo mylimąją, lyg ir kažkas įvyko jo viduje, kai sekė tą moterį su kuria vaikystėje abudu praleido tiek daug laiko, kurią mylėjo. O tada ji pasirodo ir gyvenimas pasikeičia, tačiau nėra čia jokios mistikos, tik tiek, kad Šimamoto vis dingsta, kad jie vienas kitą myli, bet kartu Šimamoto ir bėga nuo savo jausmų. Ir man knyga nepatiko, nes gale visiškai niekas neaišku. Toks jausmas, kad ją rašė ne Haruki, nes beveik nieko nėra jam būdingo, nebent japoniški vardai. Net knygos storis ne toks pats kaip kitų, aišku, istorija nesudėtinga, trumpa, tai turėjo patikti, bet kažkas neleido mėgautis knyga, galbūt, jausmas, kad kažkas čia negerai, kad kažko trūksta.

Ar rekomenduoju skaityti? Ne. Nors viršelis man išties patiko, patiko ir autorius, knygos pavadinimas, kol neperskaičiau.

2 komentarai:

  1. mmm.. na ką, pati kalta, kad nepatiko :)) nes man tai viena gražiausių, muzikaliausių knygų, rodos, dar girdžiu visur skambantį džiazą, tą tolimą artumą..

    AtsakytiPanaikinti
  2. "pati kalta, kad nepatiko".. geras komentaras, bet savęs dėl to, kad nepatiko tikrai nekaltinu. vienos knygos skirtos mums, kitos ne. yra ir muzikalesnių.

    AtsakytiPanaikinti