Stephen King „Švytėjimas“ III

Tikriausiai jau nebeįdomu skaityti trečią įrašą apie „Švytėjimą“, bet labai norėjau perskaityti kažką iš siaubo literatūros, nes anksčiau nesu skaičiusi šio žanro.O dar ne vieną rekomendaciją mačiau :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 510, leidykla - „Žaltvykslė“, originalus pavadinimas - The shining, išleista 1993 m.

Anotacija: Žiemos sezonui atvykęs į „Panoramos“ viešbutį kalnuose drauge su Torensų šeima - gavusiu ten prižiūrėtojo vietą Džeku, jo žmona Vendi ir mažuoju Deniu, - norom nenorom imi jausti tai, ką jaučia užpustytame sniego, atkirstame nuo viso pasaulio prastos šlovės viešbutyje S. Kingo herojai, imi baimintis to, kas slypi už kiekvienų iš šimto dešimties kambarių durų, žaidimų aikštelėje, gyvatvorėse, lifte, kas kelia siaubą jiems, visų pirma „švytėjimo“ dovaną turinčiam Deniui, imi ieškoti išeities iš klaidžių „Panoramos“ ir žmogaus sielos labirintų taip, kaip jos ieško romano herojai.

Mano nuomonė: Na, pirmiausiai turėčiau pastebėti, kad King'as tikrai meistriškai kuria istoriją, atskleidžia veikėjų mintis. Jau beveik iš pat pradžių galima suprasti, kad visi įvykiai veda prie kažko siaubingo, laukia šiurpi kulminacija. 

Pradžia gan tradiciška - paprasta šeima, tėvas mėgsta išgerti, praranda darbą ir vienintelė jam pasiūlyta darbo vieta- atokiuose kalnuose žiemos sezonu prižiūrėti viešbutį, o žiemos atšiaurios, patekus ten, taip lengvai neišvažiiuosi, o ir atvykti niekas nesiruošia, nebent gelbėtojai ekstra atveju.  Vien ta mintis, kad 3 asmenų šeima lieka izoliuoti didžiuliame tuščiame viešbutyje geram pusmečiui, pripažinkim, nėra labai maloni. Pridėkim dar vieną faktą - tėvelis praradęs savitvardą sudaužo vienintelę ryšio palaikymo priemonę (nepamenu, kas ten tiksliai buvo, gėda man). Tada paaiškėja, kad viešbutis nepaprastas, jame lyg ir vaidenasi. Va ir turim pagrindą šiurpuliukams.

Nors, prisipažinsiu, man nebuvo labai jau baisu. Gal aš esu per daug užgrūdinta šiuolaikinių siaubo filmų (nors palyginus tikrai nežiūriu jų dažnai), bet pamenu tik 2 momentus, kada tikrai suveikė vaizduotė ir buvo šiurpu, dar kai vėlus vakaras, tyla kambary. Brr. Bet tik 2 kartus. O kaip iš siaubo literatūros žanro aš tikėjausi tikrai daugiau. Šiek tiek dėl to nusivyliau. 

Dar vietomis nervindavo istorijos nutraukimas įdomiausiu momentu ir perėjimas prie kokio kito veikėjo ar kitos situacijos. Pasijusdavau lyg žiūrėčiau filmą ir prasideda reklama. Nors gal čia King'o toks stilius, ale išlaikyti intrigą. Negaliu pasakyti, tai kol kas vienintelė mano skaityta jo knyga.

Na, be šitų minusų, siužetas visai patiko, gan smulkmeniška, bet vis tiek įdomu ir noras skaityti nebuvo dingęs. Gal šiek tiek keistokas tas biesas dėl švytėjimo (bet čia jau mano problema, kad nelabai mėgstu fantastikos) - ale pasiųsk tokią mintį kitam žmogui, kad tas išvirstų iš koto. Na, bet juk logiškai mąstant, vaiduoklių juk irgi nėra, ir viešbutis mąstyti negali, bet tas kažkodėl man netrukdė, vadinasi, pateikimas nelabai patiko. Skoningai pateikta fantastika - gėris. 

Jeigu vertinti balais, duočiau silpną 9 iš 10. Labai neblogai, kaip žanrui, kurio nesu daug ragavus ir kuris nėra mano mėgstamiausias. 

Ar rekomenduočiau? Taip, paragaukit, gal patiks ;)

Taip pat skaitykite: Inetos nuomonę , Sandros įrašą

Nuoširdžiai jūsų, Rita :)