Xavier Herbert „Kaprikornija“

Siaubas, kokia dabar mane užplūdo gėda... Taip ilgai skaičiau tokią, palyginus nedidelę, knygą. Vajė, vajė. Rimti neskaitadieniai aplankė, matyt :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 575, leidykla - „Obuolys“, originalus pavadinimas - Capricornia, išleista 2009 m.

Anotacija: Aprėpdamas visą XX a. pradžią, šis klasikinis Australijos romanas pasakoja kvapą gniaužiančią australiečių - baltųjų, aborigenų ir azijiečių - istoriją, kuri kupina išdavysčių, žmogžudysčių ir kraują kaitinančios aistros niekinamoms, bet taip geidžiamoms aborigenėms moterims - Juodajam Aksomui.

1904 m. broliai Oskaras ir Markas Šilingsvortai atplaukia į Port Zodiaką Kaprikornijos pakrantėje dirbti eiliniais klerkais valdžios tarnyboje. Oskaras greitai pritampa, suklesti, pradeda naują gyvenimą kaip džentelmenas. O nutrūktgalvis Markas susideda su senuoju Nedu Kreiteriu, supažindinusiu jį su alkoholiu ir apsukusiu galvą pasakojimais apie jūrą, salas ir nuotykius su Juoduoju Aksomu. Negailestingą, sudėtingą ir atšiaurų Kaprikornijos pasaulį atskleis Marko sūnaus metiso Normano gyvenimas. Užaugęs su pramanyta kilmės istorija Normanas sužinos žiaurią tiesą ir bandys rasti sau vietą susiskaldžiusiame pasaulyje.

Mano nuomonė:  Užvertus šią knygą, mane apėmė dvejopi jausmai. Tematika ir aprašomi laikai leidžia susidaryti aiškų to meto Australijos visuomenės įvaizdį, įžvelgti nemažai problemų, ypač rasinės diskriminacijos. Labai gražus gamtovaizdis.Veikėjai atskleisti gyvenimiškai, su ydomis ir savitu požiūriu į aborigenus. Bet... Rašymo stilius man buvo be galo sunkus. Ilgos pastraipos, daug įvykių pasakojimo, mažai dialogų. Labai greit pavargdavau. Perskaitau kokį skyrių ir jau norisi padėti knygą, nes kažkaip išsunkia.

Tikriausiai tik prie stiliaus ir galėčiau prikibti. Nes siužetas tikrai buvo nenuobodus, įtraukiantis, dinamiškas. Jeigu kas dar nežinot, tai knygos turinys visiškai nesutampa su garsiuoju filmu „Australija“ (daug kas dėlto nusivilia). Filmas ir ši knyga yra visiškai skirtingi kūriniai, filmas pasaldintas meilės prieskoniu, o štai šiame romane viskas klostosi labai gyvenimiškai - t.y. su nuopoliais ir pakilimais (nors čia gal daugiau nuopolių ir tragiškų situacijų). 

Kas tikisi šiame kūrinyje aptikti meilės istoriją, nusivils. Jos tiesiog nėra. Galbūt kelis kartus paminėta, kad štai tas ir tas veikėjas įsimylėjo ir vedė, bet tik tiek. Pagrindas yra spalvotųjų padėtis visuomenėje ir kaip sunku būnant kitokiu pelnyti pripažinimą. Apskritai, šis romanas labai negatyvus (galima taip sakyti?), iš pradžių šis bruožas man nepatiko, vėliau pripratau (na, po galais, ko aš tikiuosi iš šio laikotarpio? Rasių lygybės? Taip, kartais būnu pernelyg naivi...). 

Bendrai vertinčiau 7/10. Įveikiau tik dėl noro sužinoti, kokia bus pabaiga ir dėlto, kad nemėgstu numesti sunkių knygų. Ir dar turbūt dėl pagrindinės minties.

Nuoširdžiai, Rita :)