Na štai ir trečioji knygų iššūkio knyga šiais metais :)
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 336, leidykla - „Metodika“, originalus pavadinimas - Lebensansichten des katters Murr, išleista 2011 m.
Anotacija: Romane autorius nagrinėja meno ir gyvenimo tarpusavio santykį. Subtili
ironija, su kuria rašytojas vaizduoja išpuikėlio Murklio pretenzijas į
genialumą ar beviltiškas butaforinio dvaro pastangas išlaikyti
autoritetą, sukelia skaitytojo šypseną, verčia susimąstyti, o pilnas
intrigų ir paslapčių siužetas pagauna jo dėmesį. Tai vienas gražiausių
vokiečių literatūros kūrinių, nepraradęs savo vertės bei aktualumo ir
šiandien.
Mano nuomonė: Įtraukiau šį kūrinį į iššūkį, nes mėgstu gyvūnų tematiką knygose, o čia dar ir kalbama katino vardu, pamaniau, jog turėtų būti įdomu.
O, pasirodo, jog istorija yra suskaldyta į 2 visiškai skirtingus pasakojimus - katino Murklio autobiografiją ir kapelmeisterio Johaneso biografijos fragmentus. Šios dvi siužetinės linijos tiesiogine prasme yra supintos, sumazgytos į vieną. Reikėjo priprasti prie tokio stiliaus. Atrodo, skaitai apie katino vaikystę, staiga, viduryje sakinio pereinama į dvaro peripetijas, taipogi kažkur vidury kažkieno pasakojimo. Turi gerai įsiskaityti, kol supranti, apie ką kalbama ir kas vyksta. Tada po kiek laiko grįžtama į nutrauktą Murklio sakinį, vėl turi prisiminti, apie ką kalbėta. Sakyčiau, netgi sunkoka, teko pavargti, ilgai skaitėsi.
Kūrinyje mažai tiesioginės kalbos, dažni ilgi monologai, apmąstymai, filosofinės krypties svaičiojimai (taip, svaičiojimai, katino filosofijos apie gyvenimą vietomis kitaip nepavadinsi). Autorius puikiai žaidžia istorijų veikėjų priešingybėmis, kaip ir minėta anotacijoje, išpuikęs katinas (tarp kitko, katiniškas požiūris atskleistas tiesiog idealiai) yra visiška opozicija Johanesui, kuris atsiskleidžia kaip jautri, meniškos sielos, nesavanaudiška asmenybė.
Nepaisant teksto sudėtingumo, kūrinys yra vertingas. Atskleidžiamos žmogiškosios ydos, įvairios problemos tiek mūsų pasaulyje, tiek gyvūnų, įvairūs apmąstymai yra verti dėmesio. Buvo ir juokingų situacijų, ypač iš Murklio gyvenimo, kurios kėlė šypseną, nes per tiek laiko, kai parašytas šis kūrinys, kai kurie dalykai visiškai nepakito pasaulyje :)
Kita vertus, labai akis badė vertimas. Galima atleisti keletą ne taip parašytų žodžių, nepadėtus kablelius, praleistas raides, jei tai nepasitaiko dažnai. Bet šiame leidime jų pilna... Jau baigiant skaityti, net pyktis pradėjo imti, susidarė įspūdis, jog buvo labai skubėta versti ir rašyti, nes jau tokios durnos klaidos padarytos, kad baisu. Norėtųsi atsakingesnio leidėjų požiūrio, nesuvokiu, kaip galima buvo nematyti šitokio kiekio klaidų.
Na, bet vertinu kūrinį, o ne vertimą :) Taigi, drąsiai rašau 9/10. Nors ir turėjau sunkumų, bet įveikiau Murklį ir džiaugiuosi dėl to. Šovė mintis, kad stilius, nepaisant siužeto nutrūkimų, šiek tiek primena „Meistrą ir Margaritą“. Na, bet gal čia tik man taip :)
Fone skamba: Žinot, kilo man tokia idėja. Visad, kai rašau atsiliepimą, fone skamba tam tikra muzika, bet beveik visada ji kažkuo siejasi su aprašomu kūriniu - kartais tematika, kartais nuotaika. Tai pagalvojau, gal reikėtų ir Jums, mielieji skaitytojai, parodyti, kokiom nuotaikom gyvenu rašydama atsiliepimus :)
Šį kartą negalėjau neprisiminti Disney filmuko „Aristocats“ ir dainelės ''Everybody wants to be a cat“, kuri tiesiog tobulai atsispindi tam tikrus knygos epizodus, kurie vertė mane kikenti, būtent apie aukščiausios klasės kačių atliekamą muziką :)
Nuoširdžiai, Rita :)
0 komentarai:
Rašyti komentarą