2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Serdar Ozkan „Rožės balsas“

Knygą perskaičiau jau senokai, bet pastaruoju metu buvau tokia užsiėmusi, kad neturėjau laiko prisėsti ir aprašyti įspūdžių :-/ . Vajė.

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 192, leidykla - „Svajonių knygos“, originalus pavadinimas - Kayıp gül, išleista 2000 m.

Anotacija:  „Rožės balsas“ – Rytų ir Vakarų kultūrų skirtumus bei filosofijas aprėpianti alegorinė pasaka – kelionė į save, ieškojimai ir atradimai, skatinantys siekti individualumo ir tikėti savimi. Puiki filosofinė istorija kaip reta poetiška, paliečianti žmogiškosios būties gelmes ir nuvedanti skaitytoją į Turkiją. Nuostabi sielos kelionė, kurioje persipina „Alchemiko“ misticizmas, „Džonatano Livingstono Žuvėdros“ lyriškumas ir „Mažojo princo“ magija.
Autorius atrado įdomių sąsajų tarp Vakarų pasaulio mitologiškumo ir Rytų misticizmo. Jis kuria šių skirtingų pasaulių lydinį, kol galiausiai paskandina skaitytoją klausimų jūroje. „Rožės balsas“ – daugiau nei romanas. Tai vadovas, galintis padėti mums išgirsti savo širdies balsą.

Mano nuomonė:  O kad išliaupsinta, kad išgirta alegorinė pasaka, ale į „Mažąjį princą“ panaši istorija. Nežinau, pusę knygos skaičiau ir mąsčiau, kokią nesąmonę skaitau. Po to lyg ir įsivažiavau, supratau, į kurią pusę linksta siužetas, bet nepasakyčiau, kad patiko. 

Personažai nesužavėjo, pats veiksmas irgi nelabai, vietomis buvo patikusių minčių apie gyvenimą, bet ne tiek, kad išsirašyčiau. Galbūt per daug panašių kūrinių apie dvi žmogaus charakterio priešingybes esu skaičius, kad ši visai nenustebino. 

Dar pastebėjau, kad, kai knyga nepatinka, tai ir pasakyt nelabai turiu ką. Tai netuščiažodžiausiu, vertinu 4/10 ir dedu atgal į lentyną.

Nuoširdžiai, Rita :)

0 komentarai:

Rašyti komentarą