2014 m. kovo 27 d., ketvirtadienis

Rekomenduok ir laimėk!

Atėjo pavasaris kartu su savimi atnešdamas saulę, šilumą, geras nuotaikas, o į mūsų, knygininkių, širdis, dar ir norą pradžiuginti kitus, tad norėtume jus pakviesti dalyvauti konkurse, kuriame vienam iš Jūsų knyga atiteks! 

spustelkit - pasididins
Jeigu norite laimėti, Jums tereikia išsirinkti vieną iš keturių knygų ir komentaruose trumpai papasakoti apie dabar skaitomą knygą (pridurkit dar, ar rekomenduotumėt ją mums! :)

Jūsų pasirinkimų ir komentarų lauksime iki balandžio 4 dienos imtinai, o nugalėtoją burtų keliu rinksime ir skelbsime jau kitą dieną, jam atiteks išsirinktoji knyga. Beje, būtų labai puiku, jei komentaruose nurodytumėt kokį nors kelią, kuriuo būtų galima su Jumis susisiekti (tam atvejui, jei kartais rezultatų patys nepamatytumėt).

Sėkmės!
Rita ir Ineta

10 komentarų:

  1. ką tik užverčiau "budą palėpėje"... jau perskaičiusi pirmą skyrių, supratau, kad perskaitysiu šią knygą vienu prisėdimu - ir dėl to, kad ji neilga, ir dėl to, kad nuostabi. labai neįprastas pasakotojas - "mes", jav imigrantės japonės tarp dviejų pasaulinių karų. žiauri, neįprasta, įdomi, liūdna knyga. labai rekomenduoju perskaityti.

    labai - labai - norėčiau "anarchy in the ukr". su manimi galima susisiekti: knygoholike@gmail.com

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šiuo metu skaitau Justin Cronin "Perėja". Tai pirma dalis tritomio epo. Ak, koks geras jausmas skaityti didelius kūrinius žinant, kad tai nebus vieno vakaro skaitinys. Pirmą kartą mėginu skaityti fantastinį/apokaliptinį kūrinį ir jis labai patinka. Rekomenduočiau skaityti tuomet, kai lietuvių kalba bus išleista ir trečioji šio epo dalis ir galėsit nepertraukiamai atsiduoti postapokaliptiniam pasauliui. Indrė (indress@gmail.com)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveiki :) Mano pastaruoju metu geriausia skaityta knyga - Kurt Vonnegut "Galapagai". Tikriausiai su Vonnegutu čia nieko nenustebinsiu, tačiau pati su juo susipažinau visai neseniai. Lentynoje dar laukia "Katės lopšys" ir "Titano sirenos", bet vengiu jų imtis, nes bijau, kad įsitrauksiu taip kaip į "Galapagus" ir negalėsiu atsiplėšti. Knyga žavi tiek savo turiniu, tiek rašymo stiliumi. Tai autoriaus fantazavimai apie tolesnę žmonijos evoliuciją ir sarkastiški pamąstymai, kur gali nuvesti dabartinis žmonių gyvenimo būdas. Žmones jis lygina su gyvūnais ir prieina prie išvados, kad gerai išsivysčiusios didelės žmogaus smegenys žmogui tik kenkia ir verčia jį daryti tokius absurdiškus dalykus, kokie dabar vyksta pasaulyje. Autoriaus pasakojimas padrikas ir nuoseklus vienu metu. Jis sugeba iš karto kalbėti tiek apie dabartį, tiek apie praeities įvykius, tiek apie būsimus nutikimus. Jis tyčia pažymi žvaigždute tuos knygos veikėjus, kurie greitai žus, - tikras puikaus postmodernizmo pavyzdys. Tie, kurie nemėgsta postmodernaus rašymo, gali nesusižavėti šia knyga (mano mama pasakė "kažkokia keista knyga"), tačiau man ji suteikė nepaprastą skaitymo malonumą, kurio jau seniai nejutau, kai skaitai ne tiek dėl knygos turinio, kiek dėl autoriaus gebėjimo vedžioti skaitytoją už nosies, o pats nė nejunti kaip paklūsti jo valiai. Labai rekomenduoju šią knygą, nors tikiu, kad daugelis esate ją skaitę, juk tai - Vonnegutas!

    Jei jums patiko mano rekomendacija, norėčiau savo lentyną papildyti N. Appanah "Paskutinis brolis". Man galite rašyti adresu gipsutis@gmail.com. Vaiva

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ak, pamiršau. Labai norėčiau Johnson "Apkvaitę". Indrė.:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sveiki, jei yra mokslinės fantastikos mėgėjų, tai Jums rekomenduoju Nancy Farmer knygą "Skorpionų rūmai". Skaitydama pirmą kartą ją atitrūkau nuo realybės... tiesiog, narkotikas nekenksmingas šis romanas! jei kas nuspręsit perskaityti ir pasidalinti mintimis, tai mano elektroninio pašto adresas yra martinkute.akvile@gmail.com , o patraukliausia iš šių keturių knygų atrodo Xavier Herbert "Kaprikornija" ("Apkvaitę" taip pat labai gera knyga ir ją jau senokai turiu lentynėlėje) :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Šiuo metu skaitau "Šimtas metų vienatvės". Knyga ne iš tų, kurios lengvai skaitomos, bet savaip įdomi, pakylėta nuo žemės, kažkuo primena "Naktinį cirką". O beje, labai rekomenduočiau visiems knygą "Paskutinis brolis" iš jūsų sąrašo. Man labai patiko! Norėčiau dar perskaityti "Anarchy in UKR" :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Joey Goebel „Kankinkite artistą“. Papirko pavadinimas (dėl minties, kad tikri meno kūriniai gali gimti tik iš skausmo ar liūdesio) ir skaitydama pirmus puslapius galvoja „Taip, mano knyga! Tikrai mano!". Skaitant toliau, tas tobulumo jausmas po truputi mažėja, bet nuomonė, kad ši knyga yra man, niekur nedingo. Tad labai visiems rekomenduoju. Ir pritarentiems, kad tikras menininkas turi būti nelaimingas, ir tiems, kurie tokią mintį laiko didžiausia nesąmone. Galėsite pasiginčyti patys su savimi ir turėsite apie ką pagalvoti. Arba bent pasimėgausite puikiu rašymo stiliumi. Tikrai nenusivilsit :)
    Laimėjimo atveju norėčiau gauti „Anarchy in UKR". (O susisiekti galite salotoslapas@inbox.lt)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Tik ką perskaityta nustabi knyga Sarah Lark "Baltojo debesies šalyje". Knyga ne vienam vakarui, storoka bet įtraukianti iš pat pradžių. Aprašoma dviejų šeimų ir trijų kartų istorija apie draugystę ir meilę, priešiškumą ir neapykantą. Veiksmas nukelia į XIX amžių, į Naująją Zelandiją, kur auginamos avys ir transporto priemonė - žirgai, kur ieškoma aukso ir baltiesiems dirba maoriai. Labai puikus kūrinys norintiems pailsėti nuo šiuolaikinio dabartinio pasaulio ir sužinoti guvernantės Helen likimą, kuri leidžiasi į nežinomą žemę pas "vietos džentelmeną" po trumpo susirašinėjimo. Bei kitos ryškios veikėjos - kilmingos panelės Gvyneiros likimą, kuri vyksta pas būsimąjį sutuoktinį kurio nepažįsta, o jos ranka laimėta lošiant kortomis. Rekomenduoju, skaitosi lengvai.
    Labai norėčiau knygos Mark Johnson "Apkvaitę",
    Irma P. (i.perkumiene@gmail.com)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Vienas didžiausių mano, kaip skaitovės, pastarųjų atradimų – Karloso Kastanedos “Kelionė į Iksteną”. Kitos jo knygos dar per sunkios. Šioji labiau žemiška, nors ir pilna fantastikos, mitologijos. Man ši knyga - tarsi šarlatano užrašai - joje nieko naujo, ko nežinotume, apie ką negalvotume. Tiesiog tai pasakyta žodžiais ir sudėliota ant popieriaus lapo, o ne sklando bekūnėmis mintimis. It mūsų kai kurių galvose – tarsi ir žinai, kad taip yra, bet to garsiai neištari – nerandi žodžių. O Kastaneda rado. Aišku, jis perteikė tai, kaip indėnų šamanų filosofiją. Tarsi ir jo mintys, bet tarsi ir ne jo.
    “Mes esame žmonės, mūsų lemtis yra mokytis ir būti nublokštiems į nesuvokiamus naujus pasaulius.” Štai ir aš vieną dieną ir savanoriškai buvau nublokšta į tą Kastanedos sukurtą pasaulį.
    Jis rimtai pasikėsino į mano pasaulį, nes kai kurias mintis išsirašiau. Ne kompiuteryje, o specialiai nusipirkau užrašų knygutę. Ir sakysite, toks poelgis – ne knygos poveikis?
    Na, vienas iš kelių.
    Antra. “<…>mirtis sėlina artyn ir neduos laiko prie nieko prisirišti, todėl nieko netrokšdamas, jis išbando viską”. Štai kur idėja… Štai mirties galios įrodymas. Parodymas, kada ji galinga. Ir su tuo reikia susitaikyti. Tačiau nereikia jos laukti su abrozdėliu tarp pirštų. Ji - stimulas veikti. Kažką gero pasidaryti sau… Kad būtų patogu. Nes gal teks ilgai gyventi. Mirtis nepasako, kada užsuks. Ir kol ji ne ant slenksčio, ji - tarsi viltis. O jeigu prasuks pro šalį? Reikia ręstis stalą, kėdę, kad jai neužėjus būtų ant ko sėdėti, valgyti…
    Tai puiki mintis. Man patiko. Nes apie tai niekada negalvojau. O šie keli žodžiai man pasufleravo, kad šitaip mąstyti apie mirtį man priimtina ir patogu. Paklusti jai, bet nelaukti susidėjus rankas. Gera pamoka. Tarsi 2 in 1. Nes dar priverčia atsikratyti susireikšmino ir savęs laikymo svarbiausia jausmo. O kai tai supranti būna lengviau gyventi.
    Kitų autoriaus lnygų neskaičiau. Gal tai - didelė spraga..
    a.m.mozaika@gmail.com noreciau Serhij Žadan „Anarchy in the Ukr“

    AtsakytiPanaikinti