2011 m. liepos 24 d., sekmadienis

Lev Tolstoj „Ana Karenina“

Cha, įveikiau, ir labai džiaugiuosi, kad suklupus nenuleidau rankų. :)

Apie autorių: Levas Nikolajevičius Tolstojus XIX a. rusų rašytojas ir publicistas, parašęs du garsius ir sakyčiau, kad labai storus, kūrinius: „Karas ir taika“ bei „Aną Kareniną“. Realistiniai romanai patys geriausi jo darbai, tačiau nepaisant to, jo pažiūros buvo ganėtinai keistos. Internete radau faktų, kad jis buvo atskirtas nuo bažnyčios bei turėjo ganėtinai įdomias pažiūras į visą pasaulį, kuris jį supa.

Anotacija: Romanas „Ana Karenina“ laikomas vienu žymiausių pasaulio literatūros kūrinių. Jame atskleidžiama pražūtinga meilės istorija.

Mano nuomonė: Knyga, kuri mane ilgai viliojo, tiek pat ilgai nesupratau, kodėl. Susigundžiau tomis vilionėmis ir perskaičiau. Skaityti dviejų tomų kūrinį nebuvo lengva, nes jau įpusėjus pirmąjį tomą pajaučiau šiokį tokį nuobodulį, ir pasiėmiau knygas, kurios jo nekėlė, tačiau grįžusi iš kelionės, nusprendžiau - pabaigti Aną Kareniną. Ėmiau pirmą tomą ir įsivažiavau. Patiko autoriaus manieros perteikti jausmus, atskleisti žmogaus dvejones, taip pat pradžioje nervavę mandagumai, prancūziški vertimai nebedarė neigiamos įtakos.
Pati situacija labai reali. Aišku, šiais laikais ji perteikiama, oi, kaip kitaip būtų, nes dabar skyrybos įprastos, moteris dėl to nėra smerkiama, tačiau vis dėlto skaitymas sukėlė daug minčių apie tai, kaip pasikeitė žmonių moralė. Žinoma, meilė buvo svarbiausia, ir iš pradžių aš ją tikėjau, niekaip nesupratau, kodėl Ana turėtų po traukiniu krist (pabaigą aš žinojau), tačiau, kai meilė tampa savanaudiška, o pavydui nėra ribų, kai žmogus dėl meilės netenka visko, net mylimiausio žmogaus pasaulyje - sūnaus, jam belieka tik neapykanta, štai, Anos neapykanta ir pasireiškė per savanaudiška meilę, bei mylinčio žmogaus įskaudinimą. Labiausiai sukrėtė sakinys, sekęs po to, kai ji jau buvo po traukiniu, kad ji bandė stotis, tačiau ją sutraiškė.

Rekomendacija: rekomenduoju, realistų mėgėjams, apimties nebijantiems ir klasiką pripažįstantiems žmonėms, nes kitu atveju jūsų skaitymas gali tapti beprotiškai varginančiu dalyku.

Ekranizacijos: klasika yra klasika, todėl ji niekada nemiršta ne tik bibliotekos lentynose, bet ir kine!
Apie kiekvieną ekranizaciją nerašysiu, tuolab, kad nesu nei vienos iš jų mačiusi, tačiau visų ekranizacijų sąrašą galima rasti čia.
Taip pat noriu priminti, kad Andželikos Cholinos šokio spektaklis „Ana Karenina“ yra pastatytas Lietuvoje. Apie spektaklį skaitykite čia.

1 komentaras:

  1. Na ir kam reikejo parasyti knygos pabaiga, niekaip nesuprantu.. atsoko noras skaityti.

    AtsakytiPanaikinti