Karas ir taika (Война и мир) 1968 m.

Vasarą perskaičiau šį didingą kūrinį, pasidomėjau ekranizacijomis ir nusprendžiau vieną iš jų pažiūrėti. Manau, kad pasirinkau teisingai - žiūrėti ilgiausią esamą ekranizaciją, o ir atsiliepimai apie ją (deja, kol kas tik iš vyresnio amžiaus žmonių) buvo geri.

Trumpas aprašymas: „Karas ir taika” yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus.
Istorija prasideda 1805 m. paskalų ir žmonių perpildytame Sankt Peterburgo vakarėlyje ir seka aristokratiškų Bolkonskių ir Rostovų giminių likimus tuomet, kai Napoleono armija, patiesusi ant menčių visą Europą, įsiveržia į Rusiją. Nuolatinis kautynių karštis staigiai atšaldo žmonių dramas, išstumdamas į priekį esmines patirtis: gyvenimo ir mirties, meilės ir praradimo, dvasingumo ir nevilties klausimus...

 Mano nuomonė: Filmą mačiau gal prieš gerą mėnesį, bet vis neturėjau laiko aprašyti. Prisipažinsiu, kad žiūrėjau jį gal kokias 3 savaites, nes jis sudarytas iš 4 dalių, jos gana netrumpos, o dar reikia turėti omenyje, kad su rusų man prastai, tad tekdavo ieškoti angliškų titrų. 

Bet galiu drąsiai teigti, kad tai vykusi ekranizacija. Darbo įdėta labai daug, aktorių vaidyba buvo įtikinama, batalistinės scenos nebuvo nuobodžios. Jos buvo netgi labai įspūdingos, kadangi tada dar nebuvo tokių kompiuterinių efektų, visose masinėse scenose vaidino begalė žmonių. Sunku patikėti, tiesa? Tiek, kiek matai, tiek ir buvo.

Siužetas beveik nenukrypsta nuo knygos, kas, mano nuomone, yra labai pagirtina. Norėčiau teigti, kad visai nenukrypsta, bet neesu tikra, ar viską tobulai atsimenu. Labai patiko dialogai tarp pagrindinių veikėjų, jie tokie nuoširdūs, įtikinantys, nėra šiuolaikiniams filmams būdingo pilstymo iš tuščio į kiaurą. 

Aktorių darbas taipogi sužavėjo. Patiko, kad aktorė, turinti vaidinti vieną žavingiausių dvaro moterų, nėra modelio figūros, tarsi norėta parodyti, kad patraukliausi žmonės nebūtinai turi būti idealios išvaizdos, svarbiau jų bendravimas, sugebėjimas sužavėti aplinkinius savo kalba, o ne klubais ar biustu. Puikiai atsiskleidžia personažų charakterių pokyčiai, ryškus kontrastas tarp jų asmenybių prieš karą, karo metu ir po jo. Manau, kad daug prisidėjo ir tai, kad filmavimas truko 7 metus. Patys aktoriai, ypač jaunesnio amžiaus, subrendo kartu su savo personažais. Neturiu priekaištų nei vienam iš aktorių - tiek pagrindiniai, tiek antraeiliai vaidmenys atlikti puikiai.

Nors filmas pastatytas jau seniai, bet nereikėtų išsigąsti, jei patiko knyga, patiks ir filmas. Tikrai rekomenduoju skaičiusiems :) 10/10

Nuoširdžiai, Rita :)