Silva Rerum - daiktų miškas. O iš tikrųjų, tai Norvaišų šeimos knyga, kurioje rašomi svarbiausi įvykiai, patarimai ar įdomios mintys ateities kartoms. Šis pavadinimas puikiai įsipaišo į knygos siužetą - tarsi kiekvienas vyresniojo Norvaišos įrašas atneša šeimai nelaimę.
Knyga labai įdomi. Man patiko. Svarbiausia, kad patiko ne tik dėl to, kad siužetas nuneša į senąjį kazokų sugriautą Vilnių, bet todėl, kad knygos stilistika pakankamai įdomi. Kodėl? Nei vienam puslapyje nerasite dialogo. Taip, yra pašnekesiai, kurie įpinami į vientisą autorės pasakojimą kaip citatos arba atpasakojami žodžiai. Įspūdinga. Niekada negalvojau, kad tokio pobūdžio tekstą bus įdomu skaityti.
Man patiko pati knyga. Nors skaitydama diskutavau su mama. Ar aš perskaičiau per daug knygų, kad tokio turinio siužetą man lengva nuspėti į priekį? Taip. Vėl skaitai ir lyg mintyse numanai, kad bus taip ir taip, o po kokių 50 puslapių tai įvyksta. Mama ir pasakė, kad tikriausiai taip. Dėl to autorės nereikia kaltinti. Man patartina skaityti nebe populiariąją literatūrą, o klasiką. Nes jau kitaip nebeįmanoma bus, nors kai pavargsti ir vakare nori atsijungti, būtent tokia knyga labai tinka.
Dabar atrodys, kad ši knyga nelabai įdomu, nes čia pavariau ant jos dėl nuspėjamumo. Iš tikrųjų, po kokių 30 puslapių užkabins, po dar 30 užkabins labai.
Skaitykit. Būtinai.
Sandra:)
Kaip tik šiuo metu esu įpusėjus šią knygą.
AtsakytiPanaikintiLabai džiaugiuosi, kad ją atradau. Kristina Sabakiauskaitė pakeitė mano požiūrį į lietuviškosios raidės autorius - pamačiau, kad reikia skaityti ne tik užsienio literatūrą. Labai subtiliai ir su skoniu pateikiama šeimos "saga", neperžiangiamos ribos. Šią knygą tiesiog privalu perskaityti kiekvienam, kuris mėgsta "klausikinio" žanro literatūrą.