Randy Susan Meyers „Žudiko dukterys“

Pagaliau sulaukiau atostogų ir meto, kai galiu mėgautis skaitymu nežiūrint į laikrodį ir netikrinant, kiek dar laiko galiu praleisti prie knygos :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 384, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas - The murderer's daughters, išleista 2012 m.

Anotacija: Lulu ir Merės vaikystė niekada nebuvo ideali, tačiau dešimtojo Lulu gimtadienio išvakarėse tėvas įstūmė dukteris į tikrą košmarą. Visuomet troškęs egocentrikės mergaičių motinos meilės, jų gyvenimą jis pavertė pragaru.

Motina perspėjo Lulu neatidaryti tėvui durų, bet tąsyk jis įsiveržia vidun. Neiškentusi tėvų kivirčo Lulu išlėkė kviesti pagalbos, tačiau tragedijai užkirsti kelio nesuspėjo...

Mirus motinai, o tėvui sėdus į kalėjimą, Lulu su Mere liko visiškos našlaitės. Jiedvi suprato, kad niekur ir niekada nebegalės jaustis savos ir kad teturi tiktai viena kitą.

Trisdešimt metų abi seserys mėgina suvokti, kas joms nutiko. Kalėjime sėdintis tėvas nelyginant kokia pamėklė nuodija Lulu ir Merės gyvenimus, paveikdamas kiekvieną jų sprendimą. Viena sesuo atkakliai apsimeta, kad jos tėvas – nebegyvas, o antroji, baimės ar pareigos genama, stengiasi likti jam artima. Ir abidvi klaikiai bijo tos dienos, kai jis pagaliau išeis į laisvę.

Puikiai parašytas ir įtaigus romanas – Žudiko dukterys – yra neprilygstamas liudijimas apie tai, kaip visi mes esame saistomi – ir atskiriami – kraujo ryšių.

Mano nuomonė:  Prieš imdama šią knygą į rankas buvau šiek tiek skeptiškai nusiteikusi. Kodėl? Dėl pavadinimo. Labai jau kičinis man jis pasirodė. Toks, kuris pasako per daug. Ir prilipdo veikėjams etiketes.Bet juk neverta spręsti apie knygą iš jos viršelio, tiesa?

Randy Susan Meyers

Kūrinys suskirstytas į 3 dalis. Į tris pagrindinių veikėjų - Lulu ir Merės- gyvenimo periodus: vaikystę; paauglystę ir studentavimo metus; savarankiško gyvenimo pradžią bei su laiku ateinančią brandą. Tos dalys skirstomos į mažesnius skyrelius, kur įvykiai, mintys ir jausmai yra perteikiami tai vienos, tai kitos sesers pasakojimu. Manau, jog toks suskirstymas pasiteisino, nes jis leido suprasti, kaip skirtingai šeimos tragedija paveikė seseris, stebėti jų daromus pasirinkimus ir klaidas, kurie vienaip ar kitaip buvo tarsi praeities atspindys.

Personažai atskleisti tikrai tiksliai, daugybė gyvenimo posūkių leido susidaryti gan detalią kiekvienos sesers charakteristiką. Žinoma, dėl vaikystėje patirtos traumos, šios veikėjos turi nemažai ydų, todėl vietomis mane tai jau nervino, bet taip yra dėl to, jog literatūroje man labai retai patinka silpi personažai, mėgstu tvirtas asmenybes, o skaityti apie sugniuždytus žmones man nepatinka.

Siužetas nepasižymi originalumu, nes apie tokias traumas išgyvenančius žmones girdime pakankamai dažnai tiek spaudoje, tiek televizijoje. Bet pliusas autorei už tai, jog šiame kūrinyje parodė ne vien įprastą įvykių seką, bet ir kaip žmogus jaučiasi kiekvieną kartą susidurdamas su skausminga praeitimi, kaip ji veikia mūsų ateitį ir koks yra svarbus artimųjų palaikymas bei šeima, kad ir kokia ji bebūtų.

Romanas skaitosi labai nesunkiai, priskirčiau jį prie lengvo turinio knygų, kurios tinka norint per daug neapkrauti sau galvos. Perskaičiau keliais prisėdimais. 8/10.

Nuoširdžiai, Rita :)