Kažkaip būtų sausa pradėti be įžangos, ypač, dėl to, kad neseniai šį apsakymą ir perskaičiau ir labai noriu su Jumis pasidalinti įspūdžiais.
Apie rašytojąAntanas Žukauskas - Vienuolis yra lietuvių kūrėjas, gyvenęs ir Rusijoje, ir Kaukaze, ir Lietuvoje, visur radęs įkvėpimą ir daug rašęs. Garsiausi jo apsakymai yra "Amžinasis smuikininkas" ir "Paskenduolė", taip pat jis garsėja savo romanais bei legendomis, kurios pagrįstos Kaukaze praleistu laiku ir ten esančiomis legendomis.
Situacija
Viskas vyksta Šepečių kaime, kuriame Veronika visuomet buvo pati linksmiausia ir gražiausia panelė ir seniai būtų santuokoje gyvenus, tačiau neturėjo kraičio. Žinoma, viskas jau prasideda be jokių įžangų ir iškart pristatoma jos problema - nėštumas, o vaikinas pabėgęs į Ameriką, visko prižadėjęs. Galiausiai ji pasiskundžia vienai kaimo moteriškei, vėliau kunigui, visi ją išvadina paleistuve ir smerkia. Galbūt, vienintelis jos šeimininkų sūnus ją užjaučia ir gailisi, nes nelaiminga Veronika jam atrodo labai graži, jis gailisi, kad ją įskaudino. Ji rauda, verkia, atgailauja, o kaimas smerkia. Galiausiai naktį nueina prie ežero, netoli pakaruoklių kapinių ir pasiskandina. Ryte randamas jos kūnas, kuris ir palaidojamas tose kapinėse be jokių mišių ir nieko.
Mano nuomonė
Rekomenduoju. Man patiko, nors skaičiau elektroninį variantą, tačiau man buvo labai įdomu. Vaizdai sukurti labai tikroviški, o ir toji problema pakankamai aktuali, tik galbūt, šiais laikais tokios merginos nėra smerkiamos, išvaromos iš namų ir paniekinamos. Labiausiai įsiminė du vaizdai, kuomet buvo pasakojama apie ąžuolinė kryžių: viskas taip tikra, kad net prisiminiau vasarą ir rugiagėles, bei paskutinis vaizdas, kuomet buvo kalbama apie paskenduolės dvasią. Tai suteikė kūrinio mistikos! Taigi, turėjau malonumą, o ne kančią ir dabar eisiu rašyti kažkokio rašinio, jei tik sužinosiu temą.
Geros Jums savaitės.
Lietaus dukra.
0 komentarai:
Rašyti komentarą