Celestina Marija Blanš 'Paulina'

Šią knygą gavau dovanų su draugystės metinėmis :) Šiaip jau knygyne tokią knygą pavartyčiau vien dėl to, kad jos pavadinimas - mano vardas. Bet nemanau, kad ji sulauktų didesnio susidomėjimo, kadangi tas užrašėlis viršuje 'Amžinos meilės istorijos' ne itin žavi.. O kadangi gavau dovanų, tai prisėdau ir perskaičiau :)
Knygoje pasakojama apie senuosius ponų laikus, na, apie tokius, kokius galėtume išvysti tokioje knygoje kaip "Džeinė Eir" ir kt. Paulina yra paskutinė giminės paveldėtoja, tačiau visiškai ne tokio būdo, koks turėtų būti garbingos ponios, valdančios pilį.
Na, siužetas gal ir nieko, tačiau pirmiausiai ir labiausiai į akis krito rašymo stilius. Jis toks buitiškas! Kitokio pobūdžio knygai gal ir tiktų, jei ji būtų lengvas skaitalas apie dabartinius laikus. O kai knyga rašoma apie senovę, turėtų būti elgiamasi atsargiau.. Būtent rašymo stilius man čia ir nepatiko. Kartais sakiniai būdavo labai vaizdingi ir nesiderindavo su bendru romano kontekstu.
Nebūčiau supykusi, jei knygelė būtų buvusi bent kiek ilgesnė (dabar joje skaitomų puslapių yra apie 315). Viduryje viskas tvarkoj - veiksmas vystosi ir tikrai man jau buvo pasidarę įdomu, kas bus toliau. O štai pabaigoj atrodo, kad autorė norėjo viską kuo greičiau pabaigti. Viskas keliais sakiniais pasakyta apie tolesnį gyvenimą. Ir baigta.
Matyt, nedarau klaidos, kad neskaitau tokio pobūdžio knygų - nemanau, kad jos labai praturtina. Na, bet buvo įdomu pamatyti, kas per viena ta Paulina.. :) 7.

Jūsų,

Paulina