2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Antanas Škėma „Balta drobulė“

Sunkiausia yra skaityti knygą, apie kurią jau esi girdėjęs daug nuomonių, komentarų. Būtent tokia knyga, galima sakyti, išbandymu man tapo Antano Škėmos romanas  „Balta drobulė“. Bendraklasės, kurios jau buvo perskaitę knygą vasarą, sakė, kad tai yra totali nesąmonė, geriausių draugių patirtis bylojo - skaitysiu ilgai, nuobodžiai, suprasdama tikrai ne viską, o auklėtojos žodžiai išvis išmušė iš vėžių, net ji pripažino, kad tai buvo knyga, kurios ji nesuprato iki galo. Bet vis dėlto, įveikiau visas išankstines nuostatas, knygą, lyginant su savo dabartine dienotvarke, perskaičiau netgi pakankamai sparčiai ir galiu pasakyti vieną dalyką, manau, kad ji man patiko.

Nors atrodo, kad šis kūrinys bus niūrus, psichiškai nesveikas ir visiškai nesuprantamas, nėra jis toks sudėtingas. Žinoma, jis ganėtinai painus, sunku atsirinkti, kur praeitis, kur dabartis, taip pat labai daug minčių, kurių galima nesuprasti iki gyvenimo pabaigos, tačiau iš tikrųjų man knyga kažkuo patiko. Nebuvo ji persūdytai saldi, nebuvo kažkokia netikroviška, visa situacija išdėstyta pakankamai rišliai, nuosekliai. Nereikia bijoti daug lapelių knygoje, t.y. literatūros vadovėlį užmačiau, jog kiekvienas skyrius turi dvi dalis, todėl paprasčiausiai kiekvienam skyriui ties tos dalies pabaiga priklijuodavau lapelį. Nežinau, ar toks skaitymo būdas mane išgelbėjo, tačiau rezultatas matomas, kol kas aš giriu knygą.

Deja, jei susidarė vaizdas, kad knyga man tikrai labai patiko, suklydote. Aš dar nesuprantu, patiko ji man ar ne. Tiesiog labai sunku susigaudyti mintyse, kurios kilo perskaičius šią knygą, o daugiausiai kilo minčių, kokiems rašiniams ją galima pritaikyti, variacijų galybė: meilė, kančia, kūryba, absurdiškumas, siurrealizmas... Ir būtent dėl paskutinės variacijos, ši knyga mane atstumia, tas erotizmas, kuris iš pradžių toks nekaltas, nieko neįvyko, atrodo, tikrai natūralus, tačiau vėliau, kai supranti tikrąsias žodžių reikšmes, pasidaro nebejuokinga.

O rekomendacija? Pabandykit skaityti, jei po kokių 30 puslapių nenumesit, pabaikit iki galo, nebent mokytoja paprašys būtinai perskaityti. :)

Sandra.

1 komentaras: