Nagi, su praėjusiomis šventėmis, mielieji. Tikiuosi, kad jos buvo geros, įsimintinos, jaukios, praleistos su mylimais žmonėmis. O jeigu taip nebuvo - nenukabinkit nosies, bus dar tų švenčių, atsigriebsit! :) Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 352, leidykla - „Vaga“, išleista 1980 m.
Anotacija: V. Petkevičiaus romane su didele pilietine atsakomybe gvildenamos nūdienos gyvenimo socialinės ir moralinės problemos.Visus romano herojus- mokslininką, darbininką, kolūkietį, gydytoją - autorius pastato akistaton su sąžine ir priverčia pajusti atsakomybę už gyvenimą, nes bet koks blogis bumerangu sugrįžta. Rašytojas aktyviai gina socialistinio humanizmo pozicijas, teigia gyvenimo gėrį ir grožį.
Mano nuomonė: Su Vytautu Petkevičiumi man teko susipažinti jau vaikystėj, „Kodėlčiaus“ miniatiūros buvo viena mylimiausių knygų, dar dabar ją turiu, visa nutrinta, viršelio beveik nelikę. O štai dabar nusprendžiau atnaujinti pažintį ir perskaityti jo romaną.
Knyga pakankamai seno leidimo, viršelis taipogi nėra labai išvaizdus (ar pamatę ją bibliotekoje susidomėtumėt? ), bet mane patraukė autoriaus pavardė ir mamos rekomendacija (tiesa, ją radau ne bibliotekoje, o tėvų knygų lentynoje).
Ar jums taip nebūna, kad kartais skaitant jauti slogią atmosferą? (Na, kaip pavyzdį galėčiau pateikti „Vėtrų kalną“, man beveik visada atrodė, kad esu Anglijos laukuose, dangus apniukęs, lyja). Taigi, skaitant šį romaną atrodė, kad esu gūdžioj lietuviškoj girioj, kur saulės spindulėlis prasiskverbia labai sunkiai. Ir taip beveik visą laiką.
Čia galime aptikti meilės trikampį (o gal verčiau turėčiau sakyti keturkampį?), šeimų dramas, konkurenciją, sudužusias gyvenimo svajones. Daugelis veikėjų nėra laimingi ir romane per kiekvieno iš jų prisiminimus parodoma, kokias klaidas savo gyvenime jie padarė, kad taip nusirito. Eigulys, pats įsivaręs sau ligą ir dėl to visiškai praradęs sveikatą, medicinos sesuo, ištekėjusi ne už to vyro, mokslininkas, pasirinkęs karjerą vietoj mylimos moters, tai tik keli personažai, kurių praeitis yra atskleidžiama.
Nemėgstu atskleisti siužeto, todėl daugiau nesiplėtosiu. Vertinant viską, tai knyga tikrai nebloga, bet manau, kad yra ir geresnių šio autoriaus kūrinių. Bendrame mano skaitytų knygų kontekste jai tektų kokie 8 iš 10 balų . Išsirašiau ne vieną citatą :) Kelios:
Nemėgstu atskleisti siužeto, todėl daugiau nesiplėtosiu. Vertinant viską, tai knyga tikrai nebloga, bet manau, kad yra ir geresnių šio autoriaus kūrinių. Bendrame mano skaitytų knygų kontekste jai tektų kokie 8 iš 10 balų . Išsirašiau ne vieną citatą :) Kelios:
„kur kas geriau būti pačiu mažiausiu milžinu, negu pačia didžiausia smulkme“
„Kančia kaip smulkūs pinigai, ji eina iš rankų į rankas, o mes, iš vienų gavę, tuoj atiduodam ją kitiems.“
„Vienišumas - tai gėris didelėms sieloms, o mažoms jis yra baisi kankinimo priemonė...“
„paimk rožės lapelio lengvumą, stirnos akių užburiantį žvilgsnį, saulės spindulio skaistumą, rasos ašarėlę, pavasario vėjelio nepastovumą, pasipūtusio povo blizgesį, kregždės skrydžio grakštumą, pridėk dar prie jų deimanto kietumą, aštrų medaus saldumą, tigro žiaurumą, liepsnos karštį... Viską gerai sumaišyk - ir gausi moterį.“
„ragana ir deivė - tai dvi vienos ir tos pačios moters, gimusios vyro vaizduotėj, pusės. Gyvenime nėra nei raganų, nei deivių, nei prakeiktųjų, nei šventų. Gyvenime jos visos vienodos, jos moterys. Kai vyrai jų siekia, jas myli - jos deivės, o kai tie patys vyrai jose neranda ko ieškojo - jos raganos, štai kodėl moteris vyrui visada buvo ir liks neįminta mįslė, nes vyro vaizduotė niekaip negali sugretinti tų dviejų labai, jo nuomone, skirtingų būtybių, taip dažnai ir taip darniai gyvenančių vienos moters sieloje.“
Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)
0 komentarai:
Rašyti komentarą