Haruki Murakami "1Q84. Antra knyga"

Antrąją 1Q84 trilogijos dalį surijau greitai. Jei nebūtų buvę visokių trukdžių (pavyzdžiui, netobulos akys, kurių niekada neskauda), tai būčiau per dvi dienas suvalgiusi kaip nieko. Na, bet gerai, kad galėjau pasimėgauti ilgėliau.

Labai daug ko papasakoti ir nėra: čia tęsiama istorija, prasidėjusi balandžio - birželio knygoje. Tik čia atsiranda daugiau mistinių dalykų: susipažįstame su Lyderiu, daugiau sužinome apie oro lėliukę ir Mažuosius žmones, apie du mėnulius.

Man patiko, kad Aomamė pagaliau nebėra tokia šalta, kad ji parodo vis daugiau jausmų ir savo išgyvenimų. Pirmoje knygoje man labiau patiko skaityti skyrius, kuriuos pasakoja Tengo (kadangi istorija pateikiama jo ir Aomamės akimis, kas antrame skyriuje). O dabar patapo vienodai įdomu, kas nutiks abiems.

Labiausiai pykstu ant Murakami: nutraukė knygą tokioje įdomioje vietoje!! O dar labiau pykstu ant to, kas drįso paimti trečią dalį iš bibliotekos! Siaubas, kaip noriu ją paskaityti ir kuo greičiau pamatyti, kuo viskas užsibaigs..