Marija Briker „Geltonas Pikaso megztinis“

Pusę knygos perskaičiau vienu prisėdimu. Jeigu būčiau turėjus daugiau laiko, tai ir kitą pusę būčiau pribaigus vienu kartu.

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 328, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas Žoltyj sviter Pikasso, išleista 2011 m.

Anotacija:Jelizaveta Pavlovna – Paryžiuje gyvenanti emigrantė iš Rusijos. Šiuo metu jai nerimą labiausiai kelia dukterėčia Mišelė. Mergina interneto svetainėje susipažino su skambiu Pikaso vardu pasivadinusiu dailininku ir išsiruošė keliauti pas jį į Maskvą! Tačiau Jelizavetai Pavlovnai sutinka pagelbėti Maskvoje gyvenantis režisierius Varlamovas, kuris yra jos senas jaunystės dienų draugas. Varlamovas sugalvoja, kaip problemą išspręsti: savo pažįstamą Klimą įkalba apsimesti Pikaso, susitikti su Mišele ir padaryti viską, kad dukterėčia vadinamuoju Pikaso nusiviltų.

Deja, viskas vyksta ne taip, kaip numatyta, nes Klimo vaidinamas bjaurus tipas kaprizingajai prancūzaitei atrodo žavingas!

Padėtis ir taip kebli, o viską dar labiau sujaukia Maskvoje siautėjantis paslaptingas dailininkas žudikas, kuris aukomis renkasi pozuotojas, bent kiek panašias į tikrojo Pablo Pikaso meilužes...

Mano nuomonė: Labai patiko knygos stilius. Pasakojimas pateiktas iš kelių pagrindinių veikėjų pozicijų ir, kaip būdinga detektyvui, nei vienas nežino, kas yra nusikaltėlis. Nors, tiesą pasakius, šis detektyvas nėra panašus į įprastus tokio žanro kūrinius. Jame ganėtinai ilga įžanginė dalis, kurioje mes esame supažindinami su situacija, kas, kodėl ir kaip. Tik maždaug knygos viduryje ar dar toliau atsiranda nusikaltimas. Žinoma, vyksta tyrimas, bet daugiau dėmesio skiriama įvairiems pagrindiniams veikėjams nutinkantiems kuriozams. Ir tai man labai patiko. Buvo vietų, kur kikenau, kur šypsojausi, nes tikrai buvo juokinga! Įvykiai klostosi visai ne pagal planą, todėl skaitydamas niekada nežinai, kas bus toliau, galvoji, kad nutiks tai, kas buvo planuota, o staiga šast! ir įvyksta kažkas netikėto, kartais net absurdiško. Tarsi žiūrėtum lengvo turinio filmą. 

Kiekvienas personažas turi savo keistenybių ir kiekvienas iš jų bent kartą pasielgia kvailai, pagrįsdami tai, kaip savo neginčijamą sprendimą. Visi veikėjai turi tvirtą ir nepajudinamą nuomonę, dėl to tikriausiai ir vyksta tokios absurdiškos situacijos, nei vienas nenori nusileisti, taip sukeldami dar didesnę maišalynę. 

Prisipažinsiu, kaip ir skaitydama kiekvieną detektyvą, pabandžiau paspėlioti, kas vis dėlto gali būti tas žudikas. Bet.. neatspėjau. Ir buvau netgi labai nustebinta, kai sužinojau, kas gi vis dėlto jis buvo. Niekada nebūčiau patikėjus. Taip kad dedu didelį pliusą autorei už tai, kad išlaikė susidomėjimą iki pat paskutinio puslapio. Be to, skaitydama šį romaną, šiek tiek apsišviečiau meno istorijos srityje :)

Duodu neabejotiną 10/10, ši knyga man buvo kaip tik tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Visiškai neįpareigojantis kūrinukas, bet laisvalaikiu tik tokio ir reikia! Leido užmiršti dienos rūpesčius ir smagiai pakrizenti. Rekomenduoju modernių detektyvų mėgėjams. 

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)