Kompozicijos požiūriu, apysaka tarsi suskirstyta į atskiras daleles. Nėra nuoseklios minties, dažnai įeinama į kažkokią aplinkybę, o tada labai greitai peršokama į visiškai kitą. Įvairios apysakos dalys yra susijusios su tam tikrais moters gyvenimo įvykiais.
Veikėjai neturi vardų. Šeimą sudaro vyras, moteris ir du sūnūs. Kas labai krinta į akis, kad moters pasaulis visiškai skiriasi nuo vyro, nes pastarasis visiškai atsiribojęs nuo savo šeimyninių pareigų, tėvo vaidmens, o moteris kenčia, išgyvena sūnaus ligą.
Veiksmas trunka nuo rudens iki pavasario. Su žiemos epizodu įsiminė net dvi scenos: 1) Kai vaikas guli ant ledo, šviečia saulė ir jie su motina mato stiklo šalį; 2) Kai pirmiau prisninga, tada nukrenta lapai nuo medžių, ant sniego pasipila spalvos.
Apysaka labai trumpa, kad net negaliu ko nors per daug pasakyti... Nelabai man patiko V. Juknaitės stilius, net nežinau, ar norėčiau perskaityti „Išduosi. Balsu“, bet gal ir verta būtų. Per daug viskas abstraktu, nieko konkretaus, man labiau patinka ilgos istorijos, kuriose viskas realiai išdėstyta, o šis kūrinys pasirodė visiška to priešingybė.
"išsiduosi.balsu" man buvo sunki knyga, žiauroka, sudėtinga. toks nelengvas pasivaikščiojimas...
AtsakytiPanaikintiO man "Stiklo šalis" yra viena geriausių lietuvių literatūros knygų.
AtsakytiPanaikintiVisų pirma dėl lyg gyvuonies apnuogintos moterško perspektyvos. Juknaitė meistriškai aprašo depresiją net neparašydama paties žodžio. Atrodo, jog ta moteris gyveno ledo planetoj, izoliuota atskirta nuo pasaulio (net sausio tryliktosios ivykiai yra tik aidas, tik tolimi garsai)
Nuostabiai gražūs santykiai tarp vyresnėlio ir mamos, visiškai priešingi susvetimejimui tarp moters ir jos vyro.
O tai kad nėra jokių vardų, konkretumo tai suteikia istorijai universalumo, ta moteris tarsi reprezentuoja visas moteris, kurios vienos augina vaikus, kurios nesulaukia, kol vyrai prissiima savo atsakomybė, kurios nesijaučia laimingos.
K.Ž.G
Aš esu dalyvavus susitikime su autore, todėl tikrai noriu pažint ir jos kūrybą :) Bandysiu skaityt romaną :)
PanaikintiO man šis kūrinys patiko. Trumpas aiškus nors ir ne viskas tiesiai pasakyta. Skaitydama tarsi pasinėriau, susitapatinau su pagrindine veikėja - mama. Motiniški rūpesčiai - kasdienybė, nuolatinis atsakomybės jausmas. Gal kiek keistas pasirodė vyro vaidmuo kūrinyje. Juk jis taip pat šeimos dalis, o vaizduojamas tarsi "šešėlis" trumpam pasirodantis ir vėl išnykstantis. Nepaisant to, jis apysakai apysaką padaro išskirtinę, įdomesnę, labiau intriguojančią :)
AtsakytiPanaikintinesupratau kiek ten dar vyru buvo apysakoje be tos moters vyro su kuriuo ji susituokusi? tik daktaras ar dar kazkas?
AtsakytiPanaikinti