Albert Camus „Svetimas“

Džiaugsmingai pranešu, kad su šia knyga pradedu savąjį knygų iššūkį :) Vienas laiptelis įveiktas :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 68, leidykla - „Vaga“, originalus pavadinimas L'etranger, išleista 1991 m.

Anotacija: Albert’o Camus romanas „Svetimas” (1942) pelnė rašytojui pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu, kitoks negu „normalių”, „padorių” žmonių, paverčia jį „svetimu”. Tai – knyga apie kankinančią individo vienatvę priešiško pasaulio, absurdo akivaizdoje. 

Mano nuomonė:  Labai nedidelės apimties romanas, priskiriamas absurdo literatūrai. Perskaičius net suabejojau, ar tikrai čia buvo romanas? Bet pergalvojus dar kartelį visą siužetą, įsitikinau. Neįprasta todėl, kad autorius nesistengia siužeto užpildyti gamtos aprašymais ar veikėjų emocijų nagrinėjimais. Viskas pateikta trumpai ir aiškiai. 

Pagrindinis veikėjas Merso - tikras abejingumo įsikūnijimas, nutraukęs santykius su motina, gyvenantis pats sau, bet nejaučiantis laimės. Manau, kad ta taip lauktoji laimė jo nepasiekė būtent dėl abejingumo, dėl ryžto daryti ką nors kitaip trūkumo. Kiekvienas iš mūsų gimstame pilni emocijų į tam tikrus mus ištinkančius įvykius. Tokia žmogaus prigimtis, o bandymas nuo jos pasislėpti yra ne kas kita, o savęs apgaudinėjimas. Abejingumas niekada nebus problemos sprendimas. 

Merso įvykdo nusikaltimą ir yra teisiamas. Teisme atsiskleidžia visuomenės požiūris į tokius, kaip jis - svetimus, abejingus viskam. O šis požiūris yra labai priešiškas. Sakoma, kad teisme dalyvaujantys turi stengtis išlikti objektyviais, bet romane taip nėra, keletas Merso gyvenimo detalių labai sukrečia tiek advokatą, tiek teisėją, atsiranda tam tikras subjektyvumas, kuris pasireiškia dėl to, jog Merso požiūris į gyvenimą jiems nepriimtinas.O iš tiesų, ar teisme dirbantiems žmonėms visada taip jau lengva išlikti objektyviems? Juk egzistuoja vadinamasi žmogiškasis faktorius, kur išgirdęs tave sujaudinusią kalbą imi reaguoti atlaidžiau, o išklausęs tik kaltinimais paremtą bylą, nejučiomis pradedi trokšti bausmės. Kiek gi daug čia lemia advokato iškalba ir žmonių polinkis į subjektyvumą...

Šiame romane tikrai rasite gyvenimo absurdo, neteisybės, abejingumo, pavydo, nesupratingumo problemų. Nors apimtis ir nėra didelė, bet joje sutelpa pagrindinė visuomenės tarpusavio santykių problema, kuri turbūt išliks gyva per amžius. 

Prisipažinsiu, man šis kūrinys buvo sunkus. Sunkus emociškai. Man buvo nelengva suvokti tokius žmonių poelgius ir bendravimą. Todėl iki dabar nežinau, kaip turėčiau jį vertinti. Bet rekomenduoju. Manau, kad perskaityti tokį kūrinį nėra sunku, o ir apgalvoti yra ką. 

Nuoširdžiai, Rita :)