Sandra Brown „Aklavietė“

Ne visada išeina taip, kaip planuoji, todėl F. Dostojevskį dėl mokslų ir užimtumo atidedu vasarai, o dabar griebiu kiek paprastesnes knygas!

Turėdama laisvą vakarą ir gerus draugus, kurie paskolina knygas, pradėjau skaityti Sandra Brown „Aklavietę“. Pakankamai elementaru, neištęsta ir tikrai nenuobodu skaityti, tačiau, kadangi tai ne pirmoji šios rašytojos knyga, kurią aš perskaičiau, negaliu nepastebėti, jog kūriniai pas ją tikrai šabloniški.

Visada yra mergina, kuri atsiduria tam tikrų kriminalinių įvykių ar intrigų sūkuryje, atsiranda gražus, jaunas arba ne, vyras, kuris iš pradžių nepatinka, paskui ką nors padaro, o tada jau prasideda meilės seilės. Iš tikrųjų, nesakau, kad dėl to nesmagu skaityti, nes vis dėl to rašytoja pakankamai talentinga, kad kiekvieną kartą mokėtų sukurti skirtingą efektą, skirtingą istoriją, o juk sugalvoti tiek daug detektyvų tikrai nelengva.

Perskaičius šią knygą daug klausimų nekilo. Viskas paprasta ir aišku, pilnai atskleista. Stilius labai lengvas, o ir apima kūrinys neilgą laiko tarpą, tuo labiau, kad didžioji dalis knygos puslapių sukasi apie vieną ir tą patį įvykį - gimdymą, pagrobimą. Kartais darosi nuobodu, bet knygoje per mažai puslapių, kad atidėtum į šoną ir paliktum kitam kartui. Skaičiau ir galvojau, kad reiktų eiti miegot, bet pažiūrėjus, kad liko nedaug, skaitydavau toliau. :)

Ar rekomenduoju? Jei mėgstat Sandra Brown - imkit ir skaitykit, jei nelabai mėgstat arba neesat jos skaitę - siūlau neskaityti, esu skaičiusi ir geresnių jos romanų, todėl pradėkit nuo kitų :)

Sandra