Antanas Škėma „Balta drobulė“ II

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 180, leidykla - „Vaga“, išleista 1990 m.

Anotacija: Romanas „Balta drobulė" pirmą kartą publikuotas 1958 m. Tai išsamus XX a. žmogaus dienoraštis, atskleidžiantis didžiausių pasaulinių sukrėtimų patirtį. Romane kalbama apie išeivio, išgyvenusio tradicinių vertybių krizę ir neprigijusio svetimoje žemėje, tragediją. Romane nemažai autobiografinių faktų.

Mano nuomonė:  Nepasakyčiau, kad esu lietuvių literatūros mėgėja, bet šį kartą žemai lenkiu galvą prieš šį Antano Škėmos kūrinį.

Daugelis sako, kad sunku suprasti kūrinį dėl čia aptinkamos sąmonės srauto technikos. Mintys ganėtinai padrikos, tokios, kokios dažniausiai ir sukasi mūsų galvose, kūrinys neprimena įprasto, iki smulkmenų sudėlioto romano. Bet man visai nebuvo sunku atsekti siužeto, manau, jei skaitai įsigilinęs, suprasti, kur mintys peršoka, tikrai lengva. Žinoma, tokios knygos nepaskaitysi kur autobuse ir triukšme, nes nieko nesuprasi. Ji tobulai tinka ramiai įsitaisius lovoje, kai dar turi šviesią galvą. 

Personažas Antanas Garšva turi nemažai bendro su pačiu autoriumi. Jis, kaip ir kuriamas personažas, dirbo keltuvininku viešbutyje, turėjo palikti savo šalį, išgyveno panašius sukrėtimus. Romane puikiai atskleidžiama darbo lifte monotonija, dėl kurios personažas nugrimzta į širdžiai mielus (o kartais ir nelabai) prisiminimus,  kitos šalies svetimumas, neišsipildžiusios svajonės.

Ši knyga tikrai sukėlė daug minčių. Susimąsčiau, kad tikrai nenoriu emigruoti, kad man gera čia, kur visiems blogai, kad nenoriu palikti savo svajonių ir dirbti kaip juodadarbė dėl didesnės algos, kad lietuvių literatūra tikrai turi savų perliukų, tik reikia juos atrasti, kad praeitis yra svarbi kiekvienam iš mūsų ir kad vaikystės patyrimai daro didelę įtaką vėlesniam mūsų gyvenimui.

Rekomenduoju. Visiems. Taip, kai kam ji nepatiks, kai kas jos nesupras, bet manau, kad tai geras penas apmąstymams. 10/10.

Taip pat skaitykite Sandros nuomonę apie šią knygą.

Nuoširdžiai, Rita :)