Isabel Allende „Begalinis planas“

Na, mielieji, kaipgi Jums pagaliau atėjus lietuviška žiema? Šalta... Bet nereikia nukabinti nosies :) saulutė vis dar šviečia, nepusto, o kadangi nelabai norisi ilgam palikti šiltus namus, tai atsiranda daugiau galimybių padraugauti su knyga :) 

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 432, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas El plan infinito, išleista 2011 m.

Anotacija: Isabel Allende romanas „Begalinis planas“ – tai ryškus ir labai spalvingas pasakojimas apie Gregorijų Rivzą, keistuolio pamokslininko sūnų, kuris remdamasis sava patirtimi atskleidžia pusės šimtmečio Šiaurės Amerikos visuomenės gyvenimą.

Gregorijaus šeimos gyvenimo būdas klajokliškas, tad visiems tenka spaustis ankštame sunkvežimio kėbule. Tačiau vieną dieną sušlubuoja tėvo sveikata ir šeima įsikuria Los Andželo pakraštyje, ispaniškai kalbančių gyventojų rajone. Prisiglaudę bičiulių namuose Rivzų vaikai pirmąkart pradeda lankyti mokyklą ir įsilieja į vietos emigrantų vaikų būrį.

Taigi tėvas serga, o motina vaikams šalta ir abejinga, tad Gregorijus greitai susipažįsta su gatvės gyvenimu ir joje pelnosi duoną. Patyręs sunkią vaikystę, jis skinasi sau kelią margame Kalifornijos „ispanakalbių“ pasaulyje. Kol išmoksta gyvenimo pamokas Gregoris Rivzas nueina sunkų kelią  –  kovoja prieš socialinę neteisybę, rasizmą, Vietnamo karą, nepasotinamo godulio apimto pasaulio materializmą...

 

Mano nuomonė: Tai jau antroji mano perskaityta šios autorės knyga. Kol kas ji manęs nenuvylė. Skaitosi lengvai, istorija sudomina ir įtraukia, pabaiga lieka nenuspėjama iki pat paskutinių puslapių. 

Gregoris Rivzas - labai komplikuota asmenybė. Nuo pat mažų dienų gyveno savo susikurtoje idilėje, galvojo, jog jo šeima neišgyvena jokių problemų. O problemų buvo, kad tai suvoktų jam teko sunkiai nugyventi daugiau negu pusę savo gyvenimo. Kadangi istorija mums pateikiama iš Gregorio pusės, tai, jog pirmosios klaidos prasidėjo pagrindinio veikėjo ankstyvoje vaikystėje, suprantame ne iš karto. Greita tėvo mirtis, motinos užsidarymas savyje paliko Gregorį vieną, jo asmenybės formavimą perėmė gatvė. Tai ir lėmė, kad jo supratimas apie gyvenimo laimę, meilę, bendrą gyvenimą kartu su moterimi, santykius, šeimą tapo šiek tiek iškreiptas. Keliaudami Gregorio gyvenimo keliu matome kiek daug klaidų jis daro, kaip tarsi bėga nuo savęs ir jį ištinkančių problemų. Tik atsidūręs ties visiška bedugne, jis atsitiesia ir pasiryžta kovoti su savo problemomis. Kelias iki laimės yra ilgas, ar pavyks jam pasiekti ją, ar ne, sužinome tik pačiuose paskutiniuose knygos puslapiuose. Galbūt tai ir pritraukia, norisi sužinoti, ar jam pavyks, nejučia imi palaikyti pagrindinį herojų. 

Knyga priverčia susimąstyti, ar pats galėtum ištverti tiek likimo smūgių, kiek teko Gregoriui. Padeda optimistiškiau žiūrėti į savo gyvenimą, nes kai skaitai apie tokį sunkų gyvenimą, suvoki, kad pats gyveni tikrai gerai. Skaitydami suprantame šeimos svarbą, taip pat knyga paskatina gerai apgalvoti, ar galėtum nugyventi bendrą gyvenimą su žmogumi, kuriuo pilnai nepasitiki ar nejauti atsidavimo ir pagarbos jam.

Ši istorija parašyta daugiau pasakojamuoju stiliumi, pakankamai nedaug dialogų, pasakojimas pinasi su kalbėjimu trečiu asmeniu, iš autorės pusės, ir pačio Gregorio Rivzo mintimis ir pastebėjimais, tarsi išpažintimi. Bet tai tikrai netrukdė skaitymo malonumo :) 

Iš pradžių galvojau skirti šiai knygai 9, bet dabar berašydama pamąsčiau, kad ji tikrai daug man davė, taigi  tebūnie 10/10.

Rekomenduoju tiems, kas pastoviai skundžiasi, kaip jiems sunku gyventi. :)

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)