Hermann Hesse „Stepių vilkas“

Ką tik už mano lango snigo! O štai ir trečioji mano Knygų iššūkio knyga :) Jau kuris laikas kaip perskaityta, bet vis nebuvo laiko parašyti, ką manau.

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 287, leidykla - „Alma littera“, originalus pavadinimas - Der steppenwolf, išleista 2001 m.

Anotacija: Haris Haleris - liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu - itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia - jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę - nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...

Hermann Hesse

 Mano nuomonė: Gilus, psichologinis kūrinys. Veiksmo mažai, daugiau emocijos, pamąstymų apie gyvenimo prasmę, apie žmogaus charakterio sudėtingumą. Teko skaityti keletą atsiliepimų ir padariau išvadą, kad daugelis skaičiusių  vietomis sutiko su pagrindinio veikėjo mintimis. O man buvo priešingai, buvo daug vietų, kurios neatitiko mano pasaulėžiūros. Nors, negaliu teigti, kad visur nesutikau, buvo keletas neblogų minčių, ypač dėl visuomenės ir žmogaus santykio, kurioms pritariau. Bet...

Man asmeniškai įžanga buvo per sunki. Pradėjus skaityti, taip jau norėjau numesti, taip norėjau... Bet galvoju - nee, čia klasika, reikia kabintis, ieškoti kažko. O to kažko ir pritrūko. Gal aš tam nesubrendus, bet buvo vietų, kurių visai nesupratau. O pabaiga visai nelipo prie viso kūrinio. Viskas taip realistiška, o po to staigus perėjimas į iliuzijų pasaulį. Taip, suprantu, kad pasigilinus galima užčiuopti viso to reikšmę, kad taip turėjo būti ir pan. Bet man nelabai patiko, visas tas magiškasis teatras paliko labai daug klausimų.

Galbūt tai vienas iš tų atvejų, kai knyga pas mane pateko ne laiku. O galbūt tai tiesiog ne mano knyga. Šiandienai mano vertinimas - 6/10.

Ekranizacija: kiek man pavyko rasti, tai kol kas vienintelė 1974 m. Režisierius Fred Haines. Vaidina - Max von Sydov (Haris Haleris), Dominique Sanda (Hermina). Treileris:

 

Nuoširdžiai, Rita :)