Ken Kesey „Skrydis virš gegutės lizdo“

Ir ketvirtoji Knygų iššūkio knyga :)

Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 392, leidykla - „Trigrama“, originalus pavadinimas - One flew over the cuckoo's nest, išleista 2003 m.

Anotacija: „Šis romanas — protesto proveržis prieš taisykles, pagal kurias gyvena vidutinybių visuomenė, ir prieš tuos nematomus sergėtojus, kurie budi, kad šių taisyklių būtų laikomasi,“ — taip apibūdino „Skrydį virš gegutės lizdo“ žurnalas Time.

Mano nuomonė: Likau sužavėta. Viskuo. Pradedant siužeto išvystymu, baigiant viršeliu ir vertimu.

O jeigu apie siužetą, tai man be galo patiko, kad kalbama iš veikėjo-stebėtojo  pusės, nepadarant jo vieninteliu ir svarbiausiuoju kūrinio personažu.Taip pat  patiko labai tikroviškai atskleista psichiatrinės ligoninės atmosfera, ligoniai parodyti turintys problemų, bet ne visiški bepročiai.

Ken Kesey

Knygoje pavaizduota labai opi problema, kuri, manau išlikus ir šiomis dienomis, tai - kitokių žmonių diskriminacija, vaizduojamos pastangos padaryti šiek tiek kitokias asmenybes normaliomis. O kas yra normalus žmogus? Ar mums suteikta teisė spręsti? Jeigu žmogus mikčioja, yra nedrąsus, mėgstantis filosofuoti, tylus ar kaip tik maištautojas ir pokštininkas, tai jis - nenormalus? Sakyčiau, labai taikliai šiame kūrinyje buvo pavadinta visuomenė už psichiatrinės ribų - Sindikatas. Didžiulis mechanizmas, kuris neprisitaikiusias ar kitokias detales sumala į miltus, kuriam veikti niekas negali sutrukdyti. Jo atstovė ligoninėje - Didžioji Sesuo, kurios tikslas buvo padaryti ligonius tokiais, kokių reikalauja visuomenė. Sunaikinti asmenybę. Paversti konformistais.

Patiko stebėti pagrindinių veikėjų santykių vystymąsi. Nuo visiško abejingumo iki broliškos draugystės. Gražu, ypač, jeigu turėsime omenyje, kokios tos asmenybės skirtingos.  Taip pat patiko stebėti, kaip vienas, atrodo niekuo neypatingas žmogus, paprastas sukčius iš gatvės priverčia pasikeisti visus ligonius, įneša šiek tiek sumaišties į skyrių, bet išmoko juos juoktis (!) ir žiūrėti į gyvenimą kitokiomis spalvomis.

Prisipažinsiu, pabaigą iš dalies nuspėjau. Bet nesitikėjau, kad ji taps tokia reikšminga. Todėl tik užvertus knygą supratau, kad ji mane tikrai sužavėjo. Rekomenduoju ir Jums, mielieji. Manau, kad nenusivilsit :) Mano vertinimas 10/10.

Ekranizacija: Berods vienintelė 1975 m. Režisierius Milos Forman, vaidina: Jack Nicholson (Makmerfis), Louise Fletcher (Didžioji Sesuo arba mis Rečid), Danny DeVito (Martinis). Girdėjau, kad labai nebloga ekranizacija, įsirašau į savo wishlist'ą.

 

 Nuoširdžiai, Rita :)