Daug laiko praėjo, o vis nėra kada aprašyti perskaitytai knygai. Smegenyse sukasi mintys „Apsileidai, Sandra!“ Tik tada vis ruošiesi kibti į numestus darbus, jų nebeatidėlioti.
Struktūra
Kūrinio struktūra - įdomi. Dar nesu mačiusi tokios. Būna, kai skyrius prasideda veikėjo vardu ir tada tas veikėjas pasakoja visą siužetą iš savo pozicijos, tačiau čia viskas kitaip. Siužetas išskirtas į dalis, kuriose apibrėžiamas tam tikro veikėjo gyvenimas nurodytu laikmečiu. Tokia struktūra leido panirti į spėliojimus, nes atsivertus turinį po pirmo skyriaus supratau tik vieną ar du vardus, o visi kiti buvo nežinomi.
Turinys
Knygoje įvykiai sukasi apie neturtingą, bet bandžiusią praturtėti šeimą, kuri tam tikrų įvykių dėka pasiekia savo tikslą - gyventi pasiturinčiai. Siužetas labiausiai sukasi apie Megę, jos gyvenimą nuo vaikystės ir santykius su aplinkiniais, jausmus jiems. Negaliu daug atskleisti turinio detalių, juk knygą rekomenduoju Jums, tai kokia rekomendacija, jeigu pusę papasakosiu, tačiau kažkokiu jausmu ar išraiška knyga man primena vieną mėgiamiausią lietuvišką knygą - V. Mykolaičio - Putino „Altorių šešėly.“ Kodėl? Kaip? Atsimenat Liudo ir Liucės tarpusavio santykius? Draugystė sumišusi su meile ir virtusi beprotybe kartojasi ir čia. Viena mergina įsimyli kunigą, padaro klaidų, santuoka iškart pasmerkta žlugti. Tos pačios peripetijos tik kitame stiliuje, aplinkoje ir tikriausiai gyvenime.
Nuomonė
Knyga nuostabi! Tikrai. Nepamenu, kiek ten puslapių, bet daug. Kokie 500? Juos suvalgiau greit, labai greit (tik aprašinėju ilgai). Greitai patraukė ne tik savo siužetinėm linijom, gyvenimiškom situacijom, bet ir Australijos gamtos aprašymais, jų gausa, tikroviškumu. Australijos kraštovaizdžio fone atsiskleidžia šeimos gyvenimas, kuris ne tik nuobodus, gražus ar tobulas, bet tiesiog kasdieniškas, paprastas, toks kaip ir mūsų šiom dienom. Beje, pats nuostabiausias jausmas, kai knygoje verda tikras, žiaurus gyvenimas ir knygos pabaigoje nelieka pasakos elementų, viskas baigiasi kaip ir gyvenime - nepasakiškai.
Sandra.
Esu įtraukusi šią knygą į Knygų iššūkį :) Vis prisibijau jos storio, bet žinau, kad gera bus.
AtsakytiPanaikintiKiek pamenu, tai ji buvo Megė, ne Merė...:)
AtsakytiPanaikintiPamenu, pradžioje atsivertusi turinį irgi spėliojau, kam galėtų priklausyti tie vardai :D Ir, aišku, neatspėjau visų.. :D
AtsakytiPanaikintiVienai iš nuostabiausių kada nors aprašytų meilės istorijų... Žliumbiau ir susilaikyt negalėjau... Straipsnelio autorė šią knygą palygino su Putino "Altorių šešėly" meilės istorijų atžvilgiu, o aš ją palyginau vieno iš pagrindinių veikėjų aspektu: kunigas. Taigi, Ethel Voynich "Gylys" - kunigas-tėvas, Vincas Mykolaitis-Putinas "Altorių šešėly" - kunigas-poetas, ir Colleen McCullough "Erškėčių paukščiai" - kunigas-meilužis. Mano nuomone, tam tikrais idėjiniais atžvilgiais visos šios knygos panašios, bet... Lietuvių klasiko romanas manęs visiškai nesužavėjo... Na, nesvarbu. :)
AtsakytiPanaikintiP.S. Aš taip pat skaičiau tą patį senąjį leidimą, kaip ir straipsnio autorė Sandra. ;)