Kaip aš savanore tapau, arba įspūdžiai iš Knygų festivalio

Prieš kelias savaites spauda mirgėjo pranešimais apie Vilniuje įvyksiantį, galbūt kada nors ir pačiai knygų mugei konkurentu tapsiantį, Vilniaus knygų festivalį 2012. Ir aš ten buvau, dirbau, savanoriavau, knygas pardavinėjau, todėl ir nusprendžiau pasidalinti ilgai brandintais įspūdžiais, tuolab, kad dabar, kai esu Vilniuje daugės įrašų ne tik apie knygas, bet ir apie žmones skaitančius miesto erdvėje (fotoaparatas namie liko, reiks laukt, jei atšals -pavasario).

Festivalis vyko rugsėjo 14-16 dienomis Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas.“ Erdvė pasirinkta šauniai, kažkuo bendrinanti festivalio lankytojus, dalyvius, organizatorius, jauki, bet oficiali. Renginio tikslas buvo populiarinti knygų kultūrą ir įvairovę su meno ir intelektualiosios literatūros akcentu. Iš tikslo galima tikėtis tarp lankytojų išvysti tikrąjį Lietuvos elitą diskutuojantį svarbiais literatūros klausimais, galbūt taip buvo, į diskusiją su 100knygų.lt projektu kaip tikra studentė pavėlavau, su leidyklų atstovais ir kitais protingais žmonėmis nesusitikau, o šurmulys tarp prekystalių priminė knygų mugę. Tik visas daug paprasčiau, jokių didelių stendų su užrašais nuolaidos, tik kortelės su leidyklų pavadinimais... Ir žmonių mažiau. O knygų kainos niekada manęs nekandžiojo, nes aš atėjau žinodama, ko noriu, žinodama, kad viršysiu savo biudžetą. Mano pirkiniai šį kartą buvo S. Parulskio romanas „Murmanti siena“ ir jau naudotas pirkinys - J. Fowles „Kolekcionierius“.

Tikriausiai tiek laiko „Titanike“ nebūčiau praleidus, jei nebūtų tekę savanoriaut... Klausimas, ar išvis būčiau apsilankiusi šiame renginyje. Žinoma, jis nemokamas, primena knygų mugę, bet toks jaukesnis, nes nėra tos masės, masinės prekybos, laisvai rasi kampely, kur prisėsti ir paskaityti.

Lankiausi tik vieną dieną - šeštadienį, bet manau, kad renginį galima užskaityti, jaučiausi po to pasisėmus teigiamos energijos ir minčių. Kodėl? Nes gera jausti, kad aplink žmonės, kurie skaito ne bet ką, kurie knygas perka savo malonumui, o ne tam, kad jos dulkėtų lentynose.

Sandra.