Radau laiko ir, kad neužsiliktų po svečių viešnagės ir atostoginių darbų, rašau dabar. Įžangos man būdingos, kiek pastebėjau, tikriausiai dėl to, kad vis norisi pasipasakoti, kodėl vėluoju aprašyti knygas.
 |
| Perskaitėm! |
Apie autorių daug kalbėjo Black Swan savajame įraše, kurį rasite čia, tačiau vis tiek reikia paminėti, kad tai vienas žinomiausių rusų rašytojų, kurio kūrybą labai mėgsta buvusi mano rusų kalbos mokytoja, kuri mus gąsdino, kad jį skaityti sunku, daug filosofijos jo kūryboj mat. Visada norėjau perskaityti bent vieną knygą, todėl nepalikau šios nepabaigtos. Kaip ir sakiau, Black Swan aprašė autorių, o aš pasidalinau savo asmenine patirtimi susijusia su šiuo rašytoju.
Situacija
Iš tiesų įdomus knygos siužetas, jaunas vaikinas, buvęs teisės studentas Roskolnikovo kažkokio menkniekio pagautas nužudo seną palūkininkę ir jos seserį Lizavetą. Vėliau paima kažkiek pinigų, vos neįkliūna, taip toliau gyventų, jei ne jo smegenys ir jų keliami vidiniai konfliktai. Užkasa ji grobį po akmeniu, vėliau aukoja Sofijos šeimai, padeda, tvarko sesers gyvenimą ir jos vyro klausimą, man patiko, kad įpiršo jai Razumichiną, galiausiai daug kas žino, kad tas dvi moterėles nužudė būtent šis vyrukas. Galiausiai Roskolnikovas pasiduoda ir nueina į policiją, labiausiai man patinka toji vieta, kur jis stovi aikštėj ir pasinaudoja Sofijos patarimu: nusilenk visiems tiems žmonėms, pabučiuok žemę ir pasakyk, kad esi žmogžudys, nežinau, bet tai atrodė kilnu.
Mano nuomonė
Man patiko. Sakykit, ką norit, nuobodu, kankynė, perskaičiau visą knygą, visas šešias dalis, jokių sutrumpintų versijų, vargau ilgai, su didele pertrauka, tačiau nesigailiu, nes mano prote ir sieloj pasiliko šios pripažintos klasikos atspindys. Nežinau, galbūt, vienu metu pasidavinėjau, tačiau kažkas stūmė, kad turiu perskaityt, kad aš mėgstu tiek rusų kalbą, tiek autorius turiu pamėgti, juk kažkada svajojau skaityti jų kūrybą originalo kalba. Tikriausiai savo svajonių paveikta ir paėmiau "Aną Kareniną".
Ar rekomenduoju Jums? Žinoma, jei norite praturtėti ir kažką pasilikti, tačiau nusiteikit sudėtingam ir ilgam skaitymui, bei Roskolnikovo dvejonėms, kurios kartais nervina, kartais žavi, kai kurie įvykiai gal ir ne laiku ar nereikšmingi atrodo jie, tačiau vėliau viskas atsiskleidžia kaip ant delno.
Taip, ir aš labai noriu perskaityti šitą knygą. Per rusų kalbos pamoką skaitėme ištrauką (rusų kalba, žinoma) ir labai patraukė (ir anksčiau traukė, bet dabar dar labiau). Nors mokytoja irgi sako, kad gana sunku ją skaityti, nes tai ganėtinai psichologinis romanas... Bet tikiuosiu atostogų metu pradėti. Net jeigu visus tris mėnesius tektų skaityti tą pačią, šitą, knygą. :D
AtsakytiPanaikinti