Vincas Krėvė "Skirgaila"

Ką gi, per savaitę įveikiau dvi knygas ir įlindau su didžiausiu malonumu į rusiškąją klasiką, todėl dabar aprašau šią knygą, galbūt, rytoj "Nusikaltimą ir bausmę", o tada mėgausiuosi Ana Karenina ir jos draugais. Mane užpuolė pavasariniai virusai, nepaisant to, kad atostogos, viskas būtų labai gerai.

Vincas Krėvė - Mickevičius gimė 1882 m. visai netoli mano mylimo miesto Alytaus, Merkinės rajone. Šis rašytojas ne tik rašė prozą, dramą, jis pripažintas kaip lietuvių literatūros klasiku, didžiu politikos veikėju ir profesorius. Krėvės slapyvardis turi prasmingą kilmę, ši pravardė atkeliavo iš jo senelio laikų, kurio tikroji pavardė buvo tokia pati kaip rašytojo slapyvardis. Jau 1907 m. buvo išspausdinta pirmoji jo literatūrinė kūryba ir eilėraščiai, tačiau lenkų kalba, ir V. Krėvė savo kūrinius spausdino tik nuo 1909 m. Jis derino realistinį pasaulio vaizdą su dar nuo Maironio laikų likusia romantine dvasia, jungė tradicinę lietuvių tautosaką su Rytų egzotika ir, žinoma, rašė istorinius veikalus. Vienas iš jų ir yra „Skirgaila“. Mirė jau išeivijoje, 1954 m. JAV.

 Situacija

„Skirgailos“ veiksmas vyksta tada, kai Lietuva, oficialiai priėmusi krikštą, buvo bejėgė kovoti su Dievo išlikimu. Kunigaikštis dar dvejoja, kurį Dievą pasirinkti, laiko kunigaikštytę uždaręs savo pilyje ir priverčia ją vesti jį. Dėl tokio valdovo Skirgailos elgesio gresia pavojus ir Lietuvos valstybingumui. Kryžiuočiai ir lenkai atvyksta pas Skirgailą su naujojo Dievo vardu ir nori padėti išspręsti kilusias problemas, vaidina ir veidmainiauja, nusižemina valdovui, tačiau kartu siekia sunaikinti ne tik senąja lietuvių religiją, bet visą Lietuvos kultūrą ir papročius.

Mano nuomonė

Dramas skaitau ne taip ir dažnai, dažniausiai mokytojų paliepimu, nes jas skaityti sunkiau. Kodėl? Mane dažnai nervina, kai yra rašoma, kas ką pasakė, sunku susigaudyti, visada reikia galvoti, koks čia konfliktas, o tikėtis tragiškos pabaigos yra tiesiog priimtina. „Skirgailą“ perskaičiau per vakarą, nes mokykloje prispaudė ir kažkaip net neužfiksavau kai kurių detalių, tačiau dabar galvoju, kad nesigailiu, kad nėjau ir mokytojai nesiteisinau, kad neperskaičiau, o ėmiau ir perskaičiau, nes dabar verčia susimąstyti mane, kad, galbūt, pasakos sukurtos realiais siužetais ir tik šiek tiek pagražintos. Ar rekomenduoju? Net nežinau, darykite, kaip Jums atrodo geriau, nes sunkiai skaitosi.