John Irving "Našlė vieneriems metams"

Kadangi greitu laiku įniksiu į knygas, kurias ką tik parsinešiau, todėl iškart noriu aprašyti bent vieną, kurią skaičiau labai ilgai, kol atradau kabliuką. O tai būtų John Irving knyga "Našlė vieneriems metams".

Apie autorių

Džonas Vinslas Irvingas gimė 1942 m. Naujajame Hampšyre, JAV, tai garsus rašytojas ir net Oskaro laimėtojas. Pirmieji trys kūriniai nesuteikė Irvingui šlovės. Ketvirtasis šio autoriaus kūrinys išleistas 1978 m. "Pasaulis pagal Garpą", šią knygą taip pat perskaičiau, susilaukė daug skaitytojų dėmesio ir kritikų liaupsių. Rašytojas taip pat yra išleidęs daug kitų kūrinių, pvz. "Sidro namų taisyklės" buvo ir ekranizuotos, o 1999 m. John Irving laimėjo Oskarą už geriausią adaptuotą filmą.

Situacija

Pagrindinė romano herojė - rašytoja Ruta Koul, sudėtingo charakterio, dažnai sau prieštaraujanti, "sunkaus būdo moteris". Iš tikrųjų ji nėra "miela", tačiau tikrai nepamirštama. Pasakojimas susideda iš trijų dalių: pirmoji - Rutos vaikystė, kai jai tik ketveri, aplinkybės, kai namus palieka motina, ji lieka augti tik su savo tėvu, taip pat rašytoju, antrojoje dalyje Ruta jau suaugusi, tačiau dar netekėjusi moteris, ji garsi romanistė, tačiau jos asmeninis gyvenimas nenusisekęs, nes bendraudama su vyrais ji bijo pasikliauti savimi, trečioji dalis - Ruta našlė su savo vaiku likusi viena. Ji vis neranda sau ramybės dėl to, kad motina neatsiranda, nors buvo ne vienas spaudos pranešimas, kai mirė jos vyras, kai ji pagimdė, kai susituokė, kai susituokė antrą kartą. Istorija kilnojasi į Amsterdamą, kur Ruta bando įvertinti naują romaną ir pasitikslinti ties kai kuriais dalykais, nugludinti tiesą, rašyti iš savo asmeninės patirties. Matytas nusikaltimas, po daug metų, ją suves su jos vieninteliu tikrai mylimu vyru.

Mano nuomonė

Irvingas yra Irvingas. Jo stilius savotiškas. Jau ne kartą pastebėjau, kad pradėjęs nuo pagrindinio veiksmo ir veikėjo priešistorės, jis labai išradingai plėtoja veiksmą kulminacijos link. Man tai patinka, tačiau kartais stilius klaikus. Sunku susikaupti, sunku skaityti, atrodo, kad būtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, norima pasakyti, kuo daugiau, kad knygos ir toliau būtų tokios storos. Bet jei apskritai man patiko, kad pradžia buvo tokia nuobodi ir sunki, o pabaiga taip užkabino, kad paskutinės dvi dalys buvo sukrimstos labai greitai, per savaitę, į šoną nukeliant ir mokslus. Kartais juk galima. :)