Džeinė Eir (Jane Eyer) 2006 m.

Jau ilgokai troškau pažiūrėti kokią nors neblogą ekranizaciją. O štai ėmė ir pakliuvo į rankas viena tokių ir dar klasika :) Negalėjau atsisakyti.

Trumpas aprašymas: Jauna stiprios dvasios mergina, kuri vaikystėje patyrė daug išbandymų internate, pradeda dirbti guvernante turtingo aristokrato šeimoje. Netrukus ji įsimyli šeimininką, tačiau jo tamsi praeitis kelią nerimą.

Mano nuomonė: Filmą sudaro 4 dalys, kurios kiekviena trunka po 1 valandą. Už tai dedu didelį pliusą, nes tokioje ekranizacijoje sutilpo žymiai daugiau visko negu paprastam valandos su trupučiu trukmės filme. Taigi iš viso gauname 4 valandas kokybiškos ekranizacijos. O ji tikrai, mano nuomone, buvo kokybiška. Aktoriai parinkti nepriekaištingai. Ruth Wilson sugebėjo perteikti Džeinės personažą tikrai gerai, o filme atrodė beveik taip pat, kaip aš įsivaizdavau skaitydama knygą :) Misterį Ročesterį vaidinęs Toby Stephens taip pat labai gerai suvaidino tokią asmenybę. Nors kaip Ročesteris, jis gal kiek per daug simpatiškas :) bet man tai nekliudė. Dabar šiek tiek apie siužetą. Pirmojoje dalyje mes esam supažindinami su jaunąja Džeine, jos vaikystės sunkumais. Ir tai užima tik pirmąsias 15 minučių! Turint omenyje, kiek dėmesio yra skiriama knygoje, tai labai krenta į akis. Susidarė įspūdis, kad filmo kūrėjai norėjo kuo greičiau baigt su ta vaikyste ir pereiti prie įdomesnio personažo gyvenimo tarpsnio. Na, bet vėliau jau įsivažiuojama ir nebenukrypstama nuo knygos. Pažintis su Ročesteriu, Tornfildas, jaunoji Adelė (taip mane juokino tas jos staipymasis) tiksliai atitinka romaną. Labai patiko Džeinės ir Ročesterio dialogai ir kaip iš lėto mezgama intriga dėl Tornfildo paslapties. Ši dalis baigiasi gan netikėtai, kaip ir būdinga serialams. Antrojoje dalyje man užkliuvo tik vienas dalykas - epizodas su būrėja-čigone, knygoje pats Ročesteris apsimetė ja, o štai čia atsirado kažkokia pasamdyta moteriškė. Trečioji dalis pati dramatiškiausia, buvo net kelios vietos, kuriose tikrai susigraudinau, buvau pakerėta aktorių vaidybos. Ketvirtoji dalis šiek tiek skiriasi nuo kitų istorijos pateikimu. Šį kartą filmo kūrėjai nusprendė dalį pradėti ne nuo ten, kur baigė praeitą kartą, o nuo šiek tiek vėlesnio meto ir po to sugrįžti per prisiminimus. Įdomiai sugalvota, manau ši idėja pasiteisino, leido geriau pajusti veikėjo emocijas. Šiek tiek pakeistas Džeinės patekimo pas Sent Džoną scenarijus, knygoje viskas nebuvo taip gražiai, įvykiai klostėsi šiek tiek dramatiškiau. Pabaiga iš ties graži, bet man labai pritrūko to, kas buvo knygos pabaigoje. To vilties spindulėlio atsiradimo dėl Ročesterio (na, kas skaitė turbūt pamena). Garso takelis, kaip televizijos serijoms, labai neblogas, man netgi patiko. Toks subtilus, tinkantis klasikai :) Taigi, už viską rašau tvirtą 9, buvo tų neatitikimų, bet nepriekaištinga aktorių vaidyba ištempė visą filmą. Netgi imdb tinklalapyje šios serijos yra vertinamos 8,6 - labai neblogai. Rekomenduoju ir Jums pažiūrėti, tikrai kokybiška klasikos ekranizacija :)

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)