Taigi taigi ;] atėjo pagaliau ta laukta vasara ir jau daugiau laisvo laiko atsirado. Dabar netgi kartais jo ir per daug. Pripratau kažką veikt, tai stogas važiuoja, kai nėra ką ;D Skaitymas bent kažkiek gelbsti mane nuo tos būsenos.
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 154, leidykla - „Vyturys“, originalus pavadinimas - Sobachye serdtse, išleista 1997 m.
Anotacija: Rusų literatūros klasikas Michailas Bulgakovas (1891–1940) – didžiojo bolševikų perversmo liudininkas, teisėjas ir auka. Apysakoje „Šuns širdis“, kupinoje satyros, grotesko ir juodojo humoro alegorijoje, įtaigiai atskleidžiamos pragaištingos tokių perversmų pasekmės. Joje rašytojas sujungė sovietinių laikų pradžios gyvenimo aktualijas su išmoninga fantastika. Įstabiai atskleistas tuometis gyvenimas, itin stipriomis emocijomis trykštantis dinamiškas pasakojimas žavi ir stulbina skaitytojus iki šiol.
Mano nuomonė: Apysaka labai nedidelės apimties. Nežinau, gal aš kiek per jauna šiam kūriniui, gal požiūris ne toks, koks turėtų būti, bet nesužavėjo jis manęs. Pagrindinę mintį supratau - kad nereikia bandyti kurti idealaus žmogaus iš kažko kito jeigu ir taip gimsta protingų. O toliau - ne kas. Siaubas, jau taip niekas neįstrigo, net gėda. Veikėjų pamąstymai nesudomino, pats kūrinio išpildymas irgi nelabai man patiko. Kai kur norėjosi, kad būtų daugiau įsigilinama, kai kur tos informacijos būdavo per daug. Patiko kūrinio pradžioje šuns mintys, kažkiek originalu. O daugiau kaip ir nieko. Jeigu tai būtų didelės apimties kūrinys, turbūt būčiau nepabaigus skaityti, bet kai tokia trumpa apysaka, tai suskaičiau. Žodžiu, turbūt ir vėl į rankas pakliuvo ne mano skonio kūrinys ;D Gal geriau ir nevertinsiu...
Ekranizacija: 1988 m. dar Sovietų Sąjungoje sukurtas filmas. Jeigu domina - jūtubėj yra rusiškas su angliškais subtitrais (tikrai negaliu pasakyti, kokios kokybės šis vertimas). Talpinu čia, nes tokio dalyko kaip treileris nėra ;]
Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)
M. Bulgakovas gilesnę mintį pasėjo šiame romane, reiktų atsižvelgti į laikmetį, kaip pati rašai "Rusų literatūros klasikas Michailas Bulgakovas (1891–1940) – didžiojo bolševikų perversmo liudininkas, teisėjas ir auka". Jis pasityčioja iš komunizmo. Jeigu antrą klartą perskaitytum apysaką pastebėtum daug galingų metaforų su tuo susijusių ir romanas įstrigtų ilgam, amanu. :)
AtsakytiPanaikintiKad pati apie komunizmą nedaug težinau... Tik iš vyresnių žmonių kalbų, neobjektyvių filmų ir istorijos vadovėlių. Turbūt dėl to man sunku skaityti kūrinius, kuriuose tas komunizmas vyrauja.
AtsakytiPanaikintiNusipirkau tiesiog su dziaugsmu, pradejau skaityti ir.. padejau i sali. Neprilipo man kazkaip pati ideja, nors rasymo stilius ir patiko. Taip pat patiko vis islendantis juodas humoras, bet, deja, tai nepaskatino skaityti toliau
AtsakytiPanaikinti