Herbjørg Wassmo „Tora. Beodis dangus“

Na, štai, paskutinė, bet tikrai neprasčiausia knyga apie tą raudonplaukę mergaitę iš šiaurės. Įrašai apie kitas dalis parašyti aprašytuose kūriniuose.

Apie autorę: Herbjorg Wassmo kūryba man jau tikrai pažįstama, juk skaičiau jau keturias autorės knygas, todėl galiu drąsiai teigti, kad ji turi savo kūrybai būdingus bruožus, kurie manęs pernelyg nežavi, o labiausiai nežavi knygų neišbaigtumas.

Anotacija: Beodis dangus - paskutinioji trilogijos apie Torą dalis, įvertinta Šiaurės šalių literatūrine premija. Čia ir vėl sutinkame Torą - vokiečio pavainikę, mergaitę iš Salos. Skaudūs išgyvenimai palieka jautrioje mergaitės sieloje žaizdas. Ji tampa tarsi „beode". Nuo žmonių Tora slepiasi už savųjų gabumų bei nuklysdama į giliausias fantazijas. Rakelė ir Simonas - dvi gerosios jėgos šalia. Tačiau ji pati  pavojingai balansuoja tarp fantazijos ir kasdienybės. Toros trilogija - yra vienas didžiausių pasisekimų šiuolaikinėje norvegų literatūroje.

Nuomonė: Nebežinau, ar man patiko, nes ką tik perskaičiau. Galbūt, ne, nes knyga labai paveikė mano psichologiją. Tas Toros psichologinis nestabilumas ir toks kvailumas, tai, kad viskas nesibaigia gerai ir vėl Toros gyvenimo blogybės mane erzino. Taip, knyga šauni ir parašyta talentingai, bet ta įtampa, kurią sukelia knyga, nėra teigiama, nėra intriguojanti, kaip tik ji neigiama ir nuobodi. Knygos siužetas vedė teigiamų pasikeitimų, atrodė, kad Tora netgi atsigaus po nesėkmių antrojoje dalyje, tačiau kažkurioje vietoje įvyko lūžis ir viskas krito stačiu kampu žemyn, įgavo milžinišką pagreitį, visi geri dalykai vėl virto blogais. O įtampa? Buvo nepakeliama, nestabili Toros psichika veikė mane, veikė mano santykius su aplinkiniais ir knygą man norėjosi perskaityti kuo greičiau.

Rekomendacija: vat, šios knygos aš ir nerekomenduosiu, nebent mėgstat psichologinę įtampą.