Keliautojo laiku žmona (The time traveler's wife) 2009 m.

Sveiki, mielieji skaitytojai. Kai už lango lyja lietus ir į lauką eiti nesinori, nusprendžiau pažiūrėti neseniai skaitytos knygos ekranizaciją. Mano nuomonė ir pastebėjimai šiek tiek žemiau :) P.S. Su trumpiausia naktimi ir ilgiausia diena - Joninėmis (Rasomis) :)

Trumpas aprašymas: Kler visą savo gyvenimą ir meilę pašventė Henriui. Pirmą kartą jie susitiko, kai Kler buvo 6, o Henriui 36, o susituokė, kai Kler buvo 22, o Henriui 30.
Ji įsitikinusi, kad jie skirti būti kartu, netgi jei niekada nežino, kada likimas juos išskirs. Henris yra kitoks. Jis - keliautojas laiku, kurio vidinis laikrodis išsiderina. To jis negali suvaldyti. Jis kenčia nuo genetinio sutrikimo, dėl kurio yra priverstas keliauti laiku – atsiranda ir išnyksta įvairiausiuose savo gyvenimo laikotarpiuose, nukeliaudamas į ateitį ar praeitį. Jos gyvenimas tuo metu teka įprasta vaga.
Nepaisant fakto, kad vyro kelionės juos dažnai išskiria, Kler desperatiškai bando susikurti gyvenimą, paremtą vien meile.
Keisti Henrio šokinėjimai laiku į Kler gyvenimą abiems yra beprotiškai sunkiai pakeliami, nors kiekvienas išsiskyrimas tik dar labiau sustiprina jų tarpusavio ryšį. 

Treileris:

Mano nuomonė: Ech, tie neatitikimai. Keista, bet kai kuriose ekranizacijose jie visai nekrenta į akis, o kitose tiesiog pykdo ar varo iš proto. Tikriausiai viskas priklauso nuo kūrybinės grupės darbo ir talento paverčiant knygą filmu (o jo tikrai reikia). Štai čia man nepatiko nuo pat pačios pradžios klaidingai pavaizduota mašinos avarija, tiesiog manau, kad knygos variantas būtų buvęs šiek tiek dramatiškesnis (sakysit, kad kabinėjuosi prie smulkmenų? Galbūt, bet iš daugybės mažų detalių ir susideda visas filmas). Toliau lyg ir viskas klostosi normaliai - Henrio darbas, pirmasis pasimatymas su Kler (kam pirmas, o kam ne), šiek tiek keliavimo laiku, atvirumu momentų ir taip toliau. Bet siužetas labai greit įsibėgėja, nebespėji pajusti to, ką pačioje pradžioje dar galėjai, tos aktorių vaidybos galios. Kadangi knyga tikrai nemažos apimties, susidaro įspūdis, kad buvo norima kuo daugiau sutalpinti į ribotos trukmės filmą. Įvykiai rodomi taip greit, kai kur net pagreitintai, ypač jų kasdienybės akimirkos, kad imi atitrūkti nuo filmo, viskas pasidaro panašu į eilinį filmą didžiosioms masėms. Net itin stipri personažų meilė atrodo nebe tikra. Toliau galima vėl atrasti keletą neatitikimų, ypač nepatiko tai, kad buvo sušvelninta Henriui nutikusi nelaimė dėl nušalimo, tuo labiau, kad filme tai atrodė netgi nelogiška, suteikta kažkokia dirbtinė viltis (labai jau netikroviška), kuri ar taip ar taip neišsipildė, tai kam jos iš viso reikėjo? Apmulkinti žiūrovą, kuris ir taip gali nuspėti filmo pabaigą ganėtinai prieš nelaimę? Nors.... pabaiga išspaudė iš manęs ašarėlių, ko nepavyko knygai, bet čia turbūt jau aktorių nuopelnas. 

O jie tikrai pasistengė neblogai. Eric Bana (žinomas iš tokių filmų, kaip „Karalienės sesuo“ ar „Troja“) pakankamai neblogai atliko pagrindinio veikėjo -Henrio- vaidmenį, kažkaip tiko jam toks personažas. Rachel McAdams (žinoma iš tokių filmų, kaip „Šerlokas Holmsas“ ar „Naujokė“) taip pat neblogai suvaidino Kler, bet vietomis jos vaidyba man buvo šiek tiek perspausta. Tiesa, greitas filmo tempas daugelyje vietų žlugdė aktorių pastangas, kaip ir minėjau, nespėdavau pajusti personažų.

Trunka filmas 1 val. 47 min, bet dėl daugybės besiklostančių įvykio, to nepajutau, nebūčiau supykus jei būtų buvęs ir ilgesnis. Garso takelis neįspūdingas, bet ir ne visai prastas, na toks vidutiniškas, sakykim.

Trumpai: Skiriu šiai ekranizacijai 7 balus dėl išvardintų priežasčių. Nieko įspūdingo, įvykiai klostosi per greit. Režisierius Robert Schwentke, nors ir yra sukūręs keletą neblogų Holivudo filmų ir ganėtinai populiarų televizijos serialą, bet turbūt dar nepribrendo knygų ekranizacijoms.

Ar rekomenduočiau? Gal... Nežinau. Patys spręskit :)

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)