Jau senokai čia beužklydau, bet matyt taip ir būna, kai knyga ne taip jau ir „kabina“, tada vis dažniau surandi kitokių skaitymo alternatyvų, atidėlioji ir pan. Na, ar meluoju? ;]
Aprašoma knyga: puslapių skaičius - 402, leidykla - „Valstybinė grožinės literatūros leidykla“, originalus pavadinimas - A yankee at the court of King Arthur, išleista 1951 m.
Anotacija:Kartą, XIX amžiaus pabaigos Konektikute nenustygstantis vietoje ir imlus naujovėms jankis, dar vienose gatvės muštynėse gavęs per galvą, atsiduria karaliaus Artūro valdymo epochoje. Kunkuliuojančios amerikiečio energijos paveikti riteriai, didikai, žyniai ir vienuoliai, nuostabiosios damos ir paprasta liaudis prisiliečia prie civilizacijos teikiamos gerovės. Nevaržomą džiaugsmą viduramžių gyventojams kelia ir muilas, ir parakas, elektra, laikraščiai, telegrafas ir dar daugelis „stebuklų“.
Šiek tiek apie autorių: Mark Twain - amerikiečių rašytojas, tikrasis jo vardas ir pavardė Samuel Langhorn Clemens. Aš naiviai tikiuosi, kad manoji karta ir vyresni puikiai žino Marką Tveną. Manau, kad tikrai ne vienas, būdamas jaunas yra skaitęs „Tomo Sojerio nuotykius“, „Heklberio Fino nuotykius“ ar „Princą ir elgetą“ (gėda man, šitos neskaičiau, bet prisižadėjau sau kada nors perskaityti). Bet dažniausiai šiais kūriniais visos žinios apie autorių ir pasibaigia. Pripažinsiu, ilgą laiką ir aš pati nežinojau, kad jis yra parašęs galybę kitų kūrinių, taip pat savo autobiografiją. Taigi, atradus knygų lentynoje gulint seno leidimo, girdėto ir pažįstamo autoriaus negirdėtą kūrinį, susigundžiau.
Mano nuomonė: Prieš imdama skaityti šį kūrinį, tikrai nuoširdžiai tikėjausi, kad turėtų „užkabinti“, nes kiek pamenu, vaikystėje Tomas Sojeris su Heklberiu Finu labai lengvai susiskaitė. Bet... nusivyliau. Pati pradžia buvo be galo nuobodi, net žiovulį sukeldavo (o aš dažniausiai ir skaitau vėlai vakare), bandžiau ieškoti vietos, nuo kurios skaityti taptų lengviau. Bandžiau ieškoti, tikrai... Pusę knygos vos vos įveikiau, jau galvojau nebeužbaigti... Bet turiu tokią ydą (kai kam gal tai dorybė, bet norinčiam daug perskaityti žmogui tikriausiai yda) - kad ir kaip nesudomina knyga, aš vis tiek stengiuosi atrasti kažką, kas išteisintų susidarytą pirmąjį įspūdį ir skaitau bent iki pusės ar daugiau ir tik tada, neradusi kabliuko, metu į šalį. Tai va, prasikankinau iki viduriuko, tada pasidarė šiek tiek įdomiau ir vieną karštą dieną pabaigiau, bet turbūt taip jau išpuolė, nes tingėjau ką nors veikti. Negaliu teigti, kad tai visiškas šlamštas, tiesiog knyga apie persikėlimą į praeitį ir modernių technologijų kūrimą senais laikais ne man. Nepatiko ilgi veikėjų dialogai, kur jeigu kalbėdavo praeities valstietis, tai jau taip vyniodavo į vatą.... Autoriaus tikslas buvo pašiepti riterystę, dvaro žmones, tuometinį supratimą, bet man ir tai nepatiko, nes aš mėgstu istorines knygas apie panašius laikus, kai būdavo karaliai ir pan. Žinoma, ir vertimas ne koks, bet ko ir norėti iš tokio seno leidimo. Tiesiog įvyko kažkoks nesusipratimas, ši knyga neturėjo patekti man į rankas, gaila sugaišto laiko. Vertinu 4/10, bet čia tik mano subjektyvi nuomonė, aš tikrai tikiu, kad yra ir bus tokių, kurie atras šiame kūrinyje kažką vertingo ir išliekamo. Na, o manęs turbūt už jokius pinigus nepriverstų perskaityti šią knygą antrąkart, perdaug viskas nervino.
Ekranizacijos: Jų tikrai yra nemažai, tuometinei publikai labai patiko nauja idėja - persikėlimas laiku. Nuo tikro filmo iki animacinių filmukų ar miuziklo. O dar vėliau buvo skolinamasi tik pati idėja ir kiekvienas režisierius savaip ją interpretuodavo. Galbūt vėliau papildysiu šį pranešimą ir parodysiu Jums kelias, bet nepykit, dabar labai tingisi knistis po internetą :)
Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)
0 komentarai:
Rašyti komentarą