Emily Bronte "Vėtrų kalnas"

Knyga, kurią perskaičiau šeštadienį ir kurios kitą variantą (originalo kalba) baigiau skaityti šįryt. Na, bet juk turi būti šioks toks nuoseklumas ir apie viską iš pradžių!

 

Emily Bronte

 Apie autorę daug nekalbėsiu, nes ir nėra daug ką pasakyti. Gimė ji 1818 metais Anglijoje daugiavaikėje šeimoje. Jos seserys buvo taip rašytojos, žinoma, daug geriau žinomos nei pati Emily, tai Anne ir Charlote. Skaitydama jos biografinius faktus knygos atvarte sužinojau, kad "Vėtrų kalnas" nebūtų pasiekęs skaitytojų, jei seserys nebūtų radęs slaptų užrašų. Ir taip, "Vėtrų kalnas" yra vienintelė Emily Bronte knyga, pirmą kartą išleista 1847 metais. Jau po metų rašytoja mirė. Knyga pateko į geriausios anglų literatūros sąrašą visiems laikams.

Situacija

Norint papasakoti knygos situaciją ir visą istoriją, reikia būti tikru žodžio meistru, nes istorija pakankamai paini. Bet vienareikšmiškai tai romanas apie žmonių santykius, jausmus ir kaip reikia viską apgalvoti.

Viskas prasideda tada, kai Ernšo grįžta iš verslo kelionės ir parsineša kažkokį vaiką, kuriam duodamas Hitklifo vardas. Vaikas auga kartu su tikraisiais Ernšo vaikais - Katerina ir Hindliu, nors niekas neįžvelgia, kokias nelaimes atneš Hitklifas, Hindlis iškart pradeda jo nekęsti ir tik sulaukęs progos palieka gimtąjį Vėtrų kalną. Po kiek laiko miršta senasis Ernšo ir Hindlis privalo sugrįžti bei perimti žemes ir valdas, grįžta jis su labai mylima žmona ir vaiku.

Viskas jau taip susiklosto, kad pati Katerina išteka už Edgaro ir Hitklifas dingsta iš apylinkių, kad grįžtų. Kad grįžtų neatnaujinti draugystės ar santykių, o atkeršyti. Kerštas pasiekia pačio Hitklifo sūnų, Hindlio vaiką ir, žinoma, vargšės Ketrinos dukrą, taip pat Ketriną. Na, o kadangi žinau, kaip negražu pasakoti, apie knygos siužetą jos neskaičiusiems, susilaikau nuo tolimesnių išvedžiojimų.

Mano nuomonė

Knyga man patiko ir jeigu reiktų ją rekomenduoti tikrai rekomenduočiau, tačiau noriu pasakyti, kad knygos prasmę nelengva suvokti, reikia tikrai susikaupti ir skaityti, o skaityti nėra lengva. Iš tikrųjų knyga man priminė britišką santūrumą, pamokė, kad prieš darant reikia pagalvoti, o kerštas nėra pati geriausia išeitis, tačiau mylint, tikrai mylint, o nesvaičiojant apie meilę, visada gali tapti laimingas, kad ir po mirties, kai surandi ramybę.