2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Haruki Murakami ''Prisukamo paukščio kronikos''

Che, che, net juokas ima, kai mano kolegės skundžiasi, kad perskaitė mažai knygų, tai turbūt man vertėtų net patylėti, nes ši knyga yra pirmoji, kurią perskaičiau šiais metais, o pradėjau dar praeitų metų gruodžio viduryje. Kaip man, tai yra žiauriai ilgas laiko tarpas. Na, bet užteks čia tuščiažodžiauti, einu prie reikalo :)

Aprašoma knyga:Puslapių skaičius- 671, leidykla- ''Baltos lankos'', originalus pavadinimas- ''The Wind-Up Bird Chronicle'' (japoniškai gal nerašysiu, vis tiek nesuprasim), iš anglų kalbos vertė- Jūratė Nauronaitė, išleista- 2007 m.


Anotacija ant knygos viršelio: Toru Okada meta darbą ir pasineria į nekaltus kasdienius malonumus – gamina valgyti, skaito knygas, klausosi džiazo ir operos plokštelių; tačiau netikėti įvykiai įtraukia jį į pasaulį, kuriame ribos tarp sapno ir tikrovės visiškai priklauso nuo visagalio romano Autoriaus valios. Vienas po kito pasirodo keisčiausi personažai: knygos herojaus kelionėje į dvasinę brandą ir susitikimą su pačiu savimi vieni iš jų tampa vedliais, o kiti – klaidintojais. Murakami tarsi šamanas panardina skaitytoją į vizijų ir įvykių srautą, neleidžiantį jam paleisti iš rankų „Prisukamo paukščio kronikų“ tol, kol bus perskaitytas paskutinis puslapis. Šio rašytojo kūrybos mylėtojams jau gerai pažįstamas pasaulis, kuriame paprasčiausia kelionė į drabužių valyklą gali tapti lemiamu gyvenimo posūkiu, spagečių virimas – įžanga į dvasinį nušvitimą, itin atviros sekso scenos neatrodo vulgarios, o fizinė ir metafizinė tikrovės sulydomos taip įtikinamai, jog beveik nustoji būti tikras, kad žinai, ką rasi pravėręs savo tualeto duris.

Mano vertinimas:  Kūrinys labai savotiškas, neįprastas. Anotacijoje teisingai rašoma- kad šis autorius tikrai turi talentą iš paprastų, kasdieninių dalykų sukurti kažką tokio, ko niekur kitur nesi nei girdėjęs, nei regėjęs. Pradžia sugebėjo užkabinti ir įtraukti, tikrai buvo įdomu skaityti, nes asmeniškai aš tokio originalaus stiliaus knygą skaitau pirmą kartą. Iš pradžių galima susidaryti įspūdį, kad veikėjai bus eiliniai, paprasti žmogeliai, na ir galbūt atsitiks kažkas keisto. Bet kai įsiskaitai, supranti, kad tai tikrai neeilinė istorija, visi veikėjai yra kažkuo keisti, turintys šarmo, kaip aš sakau. Pagrindinius veikėjus sieja galbūt vienintelis dalykas- prisukamas paukštis. Susidaro įspūdis, kad būtent jis ir sutvarkė likimus taip, kad ateityje jie susitiktų. Siužetas pradžioje tikrai įdomus ir įtraukiantis, bet perskaičiusi šiek tiek daugiau nei pusę knygos, norėjau, kad knyga jau baigtųsi. Manau, autorius šiek tiek per daug ištęsė šį kūrinį, nes jau vėliau būdavo sunku skaityti, tikrai norėjosi pabaigos. Galbūt dėl to taip ilgai ir skaičiau. Bet norėjau pabaigti, norėjau sužinoti, kaip viskas baigsis. Ir pabaiga tikrai nenusivyliau, buvo atsakyta į visus mano klausimus, kurie buvo šovę į galvą beskaitant. Na, dar galėčiau pridurti, kad šis viršelis tinka knygai, nes skaitant man visą laiką atrodė, kad autorius kuria tikrą makalynę, bet jam pavyko viską tikrai gražiai sujungti, vis dėlto daug ko buvo paminėta, ir pabaigoje viskas susijungė. Tai tik parodo, kad šis rašytojas nėra iš kelmo spirtas ir sugeba parašyti tvarkingą kūrinį. Buvo minčių, kurios man patiko, taigi išsirinkau keletą citatų. Romaną vertinčiau 7/10. Ar rekomenduočiau? Taip, jei mėgsti Murkamį. Taip, jei patinka fantastika ir originalumas. Ne, jei nemėgsti ilgų istorijų su daug painių faktų. Ne, jeigu per daug netikroviški dalykai tave nervina. Šiaip, siūlau pabandyti visiems, kam nepatiks, galės palikt ramybėje, bet gal ką nors užkabins ir jūs pamėgsite šį rašytoją. Kaip sakoma- nepabandęs, nežinosi. Nors tiesą sakant, dabar esu šiek tiek pavargus nuo šios knygos, taigi artimiausiu metu neplanuoju imti Murakamio, bet galbūt ateityje susigundysiu perskaityti dar vieną jo kūrinį. Negaliu sakyt, kad man jis nepatinka, tai tikrai talentingas rašytojas, bet galbūt ši knyga jam nelabai pasisekė.

P.S. Atsiprašau už kartojimąsi ir galbūt nelabai rišlias mintis, visgi vėlus vakaras, nuovargis daro savo, bet labai norėjau šiandien aprašyti šią knygą, kol dar liko atmintyje visi įspūdžiai.

Nuoširdžiai Jūsų, Rita :)

4 komentarai:

  1. Aš šitą skaičiau seniai, bet puikiai atsimenu, paliko gana stiprų įspūdį. Skaičiau ją gana ilgai, t.y. pradėjau, tada mečiau (galbūt apimties išsigandusi), po to vėl paėmiau ir tada jau skaniai sukramčiau. Ta knyga man patiko, nors pabaiga vis dėlto pasirodė ne viską paaiškinanti.
    O geriausiai iš visos knygos atsimenu tą vietą, kai gyvam žmogui meistriškai dyrė odą...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man tai dar labai įsiminė buvimas šulinyje, Mėjos laiškai ;] O dėl pabaigos, man ji kaip ir viską paaiškino, tik gal šiek tiek paliko vietos pamąstymams ;]

    M.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mane erzina Murakamio 'europietiskumas'...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kiekvienam skirtingai, ši knyga man labai patiko, skaičiau ją 2 kartus, kai rasiu laiko, perskaitysiu ir 3 kartą.. Bent jau mano nuomone, tai geriausia H. Murakamio knyga.

    AtsakytiPanaikinti