Su šia knyga aš taip pat atidariau 2011-ųjų skaitymo sąskaitą :) Prieš tai buvau skaičiusi dvi Haruki Murakami knygas, labai jomis žaviuosi, todėl tikėjausi, kad ir Kronikos mane užburs. Juolab, kad buvau girdėjusi gerų atsiliepimų iš draugų, kurie taip pat yra Murakami kūrybos gerbėjai. Deja deja, Kronikomis truputį nusivyliau..
Čia, kaip ir kituose Murakami kūriniuose, kuriuos man teko skaityti, pagrindinis veikėjas - vyras, kurį paliko žmona. Dėl to ieškojau informacijos, ar pats rašytojas nėra išsiskyręs, bet pasirodo, kad ne. Toru Okada (tasai pagrindinis veikėjas) yra niekuo neišsiskiriantis Japonijos pilietis. Jis tiesiog gyvena, daro tai, kas įprasta kiekvienam žmogui, ir taip stumia dienas. Be abejo, Murakami taip paprastai visko nepalieka. Jau knygos pradžioje atsiranda dvi keistos moteriškės su dar keistesniais vardais - Malta ir Kreta. Įvykiai pradeda painiotis, Toru iškyla daug klausimų, į kuriuos jis neranda atsakymo..
Kadangi jau buvau susipažinusi su Murakami kūryba, žinojau, kad čia gali tikėtis visko. Tiksliau, net nežinai, ko tikėtis, nes magijos ir fantastikos rasi užtektinai. Šiaip jau rašo jis labai įtikinamai, nes paskaičius šias knygas man net nekylas noras tamsoj išeiti iš savo kambario.. :D
Būtent Kronikose buvo labai daug istorijos. Tas laikotarpis, apie kurį pasakojama, mums ganėtinai pažįstamas iš istorijos pamokų, tačiau visgi ne iš japonų pusės.. Dabar įsitikinau, kad skaityti Murakami būtų daug paprasčiau, jei žinotume bent pagrindinius Japonijos istorijos įvykius. Nes dabar nebuvo lengva įdėmiai susikaupus skaityti smulkius pasakojimus.
Apskritai knyga, mano nuomone, per daug ištęsta. Kai kurie dalykai galėjo būti arba trumpesni, arba jų išvis galėjo nebūti. Nes, kaip ir rašė Montekristo, maždaug nuo pusės knygos jau norėjosi, kad ji baigtųsi. Nors nesakau, kad man visai nepatiko ši knyga. Buvo tikrai įdomu, kaip viskas išsinarplios. Bet visko buvo per ilgai.
Tačiau. Jei kas nors norėsit paskaityti šią knygą, tai neišsigąskit tokių lyg ir neigiamų atsiliepimų. Ši knyga verta to, kad ją skaitytumėt :) Rekomendacija ta pati, kaip ir Montekristo - bent jau pabandykit, nenorėsit - padėsit į šalį :)
Pagarbiai,
Paulina
Paulina
Ko jūs čia visos su tuo Murakamiu nemiegat :) Aš nesu jo nieko skaičiusi, bandžiau "Aviems medžioklę", nepaitko, mnečiau ir taip neprisiruošiu kitų bandyt. Gal kadanors
AtsakytiPanaikintiMano klaida irgi buvo pirmiausia skaityti Avies medžioklę :D Aš po jos ilgai neėmiau Murakami į rankas, nes maniau, kad bus neįdomu. Bet paskui vėl paskaičiau (ne Avies medžioklę) ir labai patiko :)
AtsakytiPanaikintiM.P.
Žiūriu mūsų nuomonė labai panaši, o Murakamį pasigriebėm dėl vienos akcijos, kuri vyksta vienam forume :) dėl istorijos tu visiškai teisi, mum, nežinančiom visų smulkmenų, tai atrodė sunku skaityti ;)O tu skaitei su šitu viršeliu? Ar šiaip įdėjai kitokį?
AtsakytiPanaikintiM.
Ne, aš skaičiau būtent su šiuo viršeliu :D Nors man naujausias patinka labiausiai, bet bibliotekoj su tokiu davė :D
AtsakytiPanaikintiM.P.
Man ir tas naujausias toks modernus ir įdomus :) o man tą su žaliu davė bibliotekoj :)
AtsakytiPanaikintiM.
Būtent Murakamio "Avies medžioklė" ir labiausiai patiko iš visų skaitytojų.
AtsakytiPanaikintiMan tai norėtusi pasiaiškinti, prie ko ten tas odos reikals buvo, man jis į "stalčiuką" nenugulė, nors suprantu, kad pas Murakami viskas turi svo vietą ir prasmę, kažką praleidau. Knyga tai super ir Avies medžioklė, tai išvis super - perskaičiau, nieko nesupratau, vaikščiojau gal dvi savaites, paskui tik bac - ir kažkas "daėjo", nežinau kaip paaiškinti. Murakamis nesiseiėlja, nebanalus, vaizduoja iš pirmo žvilgsnio buitškai, bet jo ta simbolika - kažkaip pasąmonę veikia, kitaip jo fenomeno negaliu sau paaiškinti.
AtsakytiPanaikintiAnafora